Fęrsluflokkur: Aušlindir og orkumįl

Žrumugóšur fundur sjįlfstęšismanna gegn Acer-orkumįlapakka ESB

Um 90-100 manns munu hafa sótt fundinn ķ Valhöll kl.17.30 til um kl. 20 ķ kvöld. Tillaga til fundar­įlykt­un­ar var sam­žykkt sam­hljóša, mót­atkvęša­laust. Miklar umręšur voru eftir erindi framsögu­manna, sem voru Styrmir Gunn­arsson, fyrrv. ritstjóri, dr. Stefįn Mįr Stef­įns­son, prófessor ķ Evrópu­rétti viš HĶ, Bjarni Jónsson rafmagns­verk­fręš­ingur og Elķas B. Elķasson verkfręšingur, sem starfaš hefur įratugum saman hjį Landsvirkjun. Fundarstjóri var Jón Magnśsson hrl., fyrrv. varažingmašur, og fór žaš vel śr hendi.

Vafi hafši leikiš į afstöšu forystu Sjįlfstęšis­flokksins til ACER-mįlsins, en einungis einn rįšherra hans, varaformašur flokksins, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfa­dóttir išnašar- og ferša­mįla­rįšherra, mun hafa sótt fundinn, auk a.m.k. eins žingmanns, Birgis Įrmanns­sonar. Hvorugt žeirra tók til mįls į fundinum. Mešal annarra fundarmanna, sem sįtu allan fundinn, var Davķš Oddsson, fyrrv. forsętisrįšherra, nś ritstjóri Morgunblašsins.

Žetta er fundar­įlyktun žessa sögulega fundar ķ Valhöll:

Fund­ur­inn skor­ar ein­dregiš į for­ystu Sjįlf­stęšis­flokks­ins aš hafna žrišja orkupakka Evr­ópu­sam­bands­ins į žeim grunni aš hann stang­ast į viš įkvęši stjórn­ar­skrįr­inn­ar, opn­ar Evr­ópu­sam­band­inu leiš til yf­ir­rįša yfir einni helstu aušlind Ķslands og hękk­ar verš į raf­orku og af­leišing­ar til langs tķma eru óviss­ar.

Allur fundurinn var tekinn upp į mynd­band og veršur vęntan­lega ašgengi­legur hvaš śr hverju.

Jón Valur Jensson.


Svo bregšast krosstré sem önnur tré

Raunalegt er aš sjį Björn Bjarnason ljį stefnunni į Acer-orku­mįla­pakk­ann, meš fram­sali rķkis­valds héšan, stušning sinn ķ grein ķ gęr. Vęri honum sęmst aš kafa djśpt og af allri sinni skarp­skyggni ķ greina­skrif Bjarna Jóns­sonar raf­magns­verk­fręšings ķ mįliš og losa sig viš sķnar blekk­ingar­hugmyndir, enda žekkir Bjarni allan žennan mįlaflokk eins og handar­bakiš į sér, verkfręši­lęršur ķ Noregi, hefur fylgzt meš allri EES-umręšunni žar og hefur langtķma reynslu sem rafmagns­verkfręš­ingur aš störfum ķ okkar eigin virkjana- og raforkudreifingar-geira.

Nafn Rögnu Įrnaóttur, fyrrv. utanžings­rįšherra, sem Björn Bjarnason treystir į, er engin trygging fyrir žvķ, aš hśn sé hér góšur vegvķsir, eša eru žeir margir sem trśa leišsögn hennar og Dags B. Eggerts­sonar um Hvassahrauns­flugvöll sem lausn į okkar flug­samgöngum?!

Undirritašur (upptekinn mjög ķ dag) frétti af žessari grein Björns į snjįldur­skinnu sinni (facebók) eftir mišnęttiš, žar sem flugmašurinn eldklįri Žorkell Įsgeir Jóhannsson lagši inn žessa athugasemd: 

Björn Bjarnason rekur nś mikinn įróšur meš 3. orkupakkanum meš vķsan ķ greinargerš Rögnu Įrnadóttur um efniš. En greinin sś afhjśpar eitt lykil­atriši mįlsins ķ kafla 4.4, nešst ķ fyrstu mgr, žar sem segir aš ESA muni taka žįtt ķ starfi ACER įn atkvęšisréttar! Aškoma ESA sem eftirlits­ašila (sem įtti aš róa EES-rķkin gagnvart valdaafsalinu til ACER) er žvķ einungis til mįlamynda. (Feitletr. JVJ)

Vonandi er ekki aš bresta flótti ķ žingliš Sjįlfstęšisflokksins um mįliš, ž.e.a.s. frį einaršri varšstöšu um fullveldiš, en landsfundur hefur žegar tekiš afstöšu GEGN žessu yfirvofandi žingmįli ESB-vinanna.

Falli Sjįlfstęšisflokkurinn (e.t.v. undir forystu Gušlaugs Žórs Žóršarsonar og leišsögn Björns Bjarnasonar) fyrir fagurgala ESB-manna um mįliš, žį er hann aš fella gildan part af full­veld­is­réttindum okkar og verš­skuldar ekkert minna en sitt eigiš gengisfall ķ augum eigin óbreyttra flokksmanna.

Jón Valur Jensson.


Sérfróšur mašur meš vaktina į aukinni hneigš Brusselmanna til óešlilegra valdheimilda gagnvart EES-rķkjum

Hikstalaust mį hvetja full­veldis­sinna til aš lesa nżti­leg­ar snilld­ar­grein­ar Bjarna Jóns­son­ar raf­magns­verkfr. ķ Mbl. og į blogg­sķšu hans, m.a. um persónu­vernd­ar­lög­gjöf, ACER-mįl­iš, EES og stjórn­ar­skrįna, of veikt viš­nįm Norš­manna, offlęši laga- og reglu­gerša frį ESB o.fl. Sjį m.a. žessar nżleg­ustu greinar Bjarna:

Persónuvernd meš fullveldisframsali

Hagsmunir Ķslands og Noregs gagnvart Orkusambandi ESB

Stjórnarskrįin og EES. Einnig (11. maķ) EES og žjóšarhagur, žar sem hann tekur m.a. į beiniš afar hępna frįsögn Žorsteins Vķglundssonar, fyrrv. rįšherra, ķ Mbl.grein af mįlum ķ Noregi, ž.e. um višhorf almennings žar og stjórn­mįla­flokkanna, m.m.

Einnig žetta um ACER-mįliš:

Yfiržjóšleg stofnun leidd til öndvegis

og (15. maķ): 

Enginn įvinningur af ašild aš Orku­sambandinu

Og žetta er afar upplżsandi um višhorf Ķslendinga, žótt fįir hafi tekiš til mįls um hiš stórvarasama ACER-mįl:

Skżr vķsbending um žjóšarvilja

sem fjallar um nišurstöšur śr skošanakönnun Maskķnu 27/4-7/5 žar sem spurt var

"Ertu fylgjandi eša andvķg(ur) žvķ, aš aukiš vald yfir orkumįlum į Ķslandi verši fęrt til evrópskra stofnana ?"

og andvķgir reyndust 80,4% (žar af mjög andvķgir 57,4%), en fylgjandi ašeins 8,3%! En žeim mun fremur žarf almenningur aš vera į varšbergi gegn žvķ, aš andstęš sjónarmiš og įkvaršanir verši ofan į mešal alžingismanna!

Ennfremur žessari nżlegri greinar: 

Ķslenzk stjórnsżsla annar ekki flóšinu frį Brüssel

Fyrirvarar Stóržingsins verša varla uppfylltir

Žaš veršur enginn illa svikinn af aš fręšast af skrifum Bjarna Jónssonar, fyrr og nś. Rithįttur hans er meš afbrigšum skżr, oft reyndar ķ allöngu mįli, en jafnan launar žaš sig aš renna yfir vel rökstuddar greinar hans og oft aš tileinka sér efni żmissa žeirra til hlķtar.

Jón Valur Jensson.


Hśsbóndinn og žręllinn

Inngangur:

Lög frį Alžingi um Evrópska efnahagssvęšiš (EES) uršu 25 įra 12. janśar 2018. Žau voru sett ķ miklum įgrein­ingi, t.d. vegna sann­fęr­ingar margra žingmanna um, aš žau fęlu ķ sér fram­sal rķk­is­valds til yfir­žjóšlegra samtaka og brytu žannig ķ bįga viš Stjórnarskrį. Sķšan hefur heldur betur snarazt į merinni vegna stofnana­vęšingar Evrópu­sambandsins, ESB, žar sem fram­kvęmda­stjórn ESB setur į laggirnar stofnanir į ę fleiri svišum og felur žeim vķštęk völd į hverju mįlefna­svišinu į fętur öšru, žar sem rįšherra­rįšiš hefur įkvešiš og ESB-žingiš samžykkt aš fęra skuli valdiš frį stjórn­völdum ašildar­rķkjanna og til fram­kvęmdastjórnar ESB. Oftast er žetta gert meš vķsun til stjórnar­skrįr­ķgildis ESB, Lissabon­sįttmįlans. Įgętt dęmi um žetta er Orku­samband ESB, sem er skilgreint meš Žrišja orku­mark­ašs­lagabįlki ESB, ŽOL, og Orku­stofnun ESB, ACER (=Agency for the Cooperation of Energy Regulators). Fram­kvęmda­stjórnin ętlast til žess, aš EFTA-rķkin ķ EES lśti stjórn žessara stofnana sinna, nįnast eins og um ESB-rķki vęri aš ręša, og žar stendur hnķfurinn ķ kśnni.

Ķ EES eru 3 EFTA-rķki, Ķsland, Noregur og Liechten­stein. Hvert žeirra um sig hefur neitunarvald ķ Sameiginlegu EES-nefndinni gagnvart tillögum ESB, eša einhvers EFTA-lands, um upptöku gjörša ESB ķ EES-samninginn. Žótt fulltrśar allra žriggja EFTA-landanna lįti ESB-fulltrśana kśga sig ķ Brüssel til aš samžykkja gjörš, sem tvķmęlis orkar aš taka upp ķ EES-samninginn, hvķlir aš stjórnlögum sį stjórn­skipulegi fyrirvari į samžykkinu, aš Alžingi stašfesti eša hafni gjörninginum. Nįkvęmlega hiš sama įtti viš ķ Noregi. Žar er hins vegar gjį į milli žings og žjóšar ķ afstöšunni til ESB. Žaš er rökrétt, aš innlimunarsinnar ķ bįšum löndum verji alla gjörninga, sem Sameiginlega EES-nefndin samžykkir, meš kjafti og klóm, enda vilja žeir sjįlfsagt helzt taka upp allar gjöršir ESB ķ lagasafn lands sķns. Ķ žessari afstöšu felst efnahagsleg fįvķsi um hag smįžjóšar og stjórnlagaleg blinda.

 

Óžol ESB:

F.o.m. samžykkt allra ašildarlanda ESB į stjórnarskrįr­ķgildinu, Lissabon-sįttmįl­anum, įriš 2009, stefna allar 3 megin­stjórn­einingar ESB, Framkvęmda­stjórn, Rįšherrarįš og ESB-žingiš, aš žvķ aš fęra hvern mįlaflokkinn į fętur öšrum undan stjórnkerfi ašildar­landanna og undir mišstżringu ESB, eins og fyrirskrifaš er ķ téšum sįttmįla. Til aš taka viš stjórn mįlaflokkanna frį ašildar­löndunum beitir Framkvęmdastjórnin žeirri ašferš aš setja į laggirnar stofnun fyrir hvern mįlaflokk og fela henni vķštękar valdheimildir į viškomandi sviši undir sķnu eftirliti. Mį nefna Banka­samband ESB, sem EFTA-löndin hafa gengiš ķ, Orku­samband ESB og Orku­stofnun ESB, ACER (=Agency for the Cooperation of Energy Regulators), sem nś stendur styr um į Ķslandi og ķ Noregi. Sameigin­lega EES-nefndin samžykkti aš męla meš viš žjóšžing EFTA-landanna žriggja 5. maķ 2017, aš žau innleiddu ŽOL ķ EES-samninginn, sem m.a. fęrir endanlegt vald yfir raforkuflutningsmįlum landanna til ACER. Nefna mį, aš ķ buršarlišnum er 1000 blašsķšna višbót frį höfuš­stöšvum ESB, Berlaymont, viš ŽOL og į döfinni er sambęrileg löggjöf į vinnumįlasviši. Norska verkalżšs­hreyfingin giršir sig nś ķ brók til aš veita henni višnįm, en sś ķslenzka liggur ķ hżši sķnu.

Ķ upphafi 10. įratugar 20. aldarinnar var stofnaš til EES sem fordyris aš ESB fyrir EFTA-žjóširnar, sem žį voru allar taldar stefna inn ķ ESB. Žęr sömdu sķšan allar um ašild aš ESB, nema Ķsland og Liechtenstein, en norska žjóšin hafnaši norska samninginum įriš 1994 ķ annaš sinn. Hiš fyrra sinniš var haustiš 1972, og var höfundur žessarar greinar žį nżkominn til nįms ķ Žrįndheimi og rak ķ rogastanz yfir hitanum ķ kosningabarįttunni.

EES-samninginn hefur dagaš uppi sķšan 1992, sem er óešlilega langur tķmi fyrir brįšabirgša fyrirkomulag af žessu tagi. Žaš getur ekki gengiš til lengdar, aš fullvalda žjóšir lįti bjóša sér aš taka upp löggjöf rķkja­sambands til žess aš fį aš eiga ķ višskiptum viš fyrirtęki žar. Lķklega er enginn višskiptalegur įvinningur af žessu ķ ljósi hagstęšs frķverzlunar­samnings Kanada viš ESB, sem Ķslendingum ętti aš standa til boša. Kostnašurinn, beinn og óbeinn, af žessu fyrirkomulagi er svo mikill, aš hann dregur nišur lķfskjörin hér, eins og drepiš veršur į. Frjįlst flęši fólks hingaš hefur vissulega dregiš śr ženslu į vinnumarkaši, en skapaš jaršveg ólöglegra undirboša į vinnumarkaši og misnotkun į fólki. Fólk af erlendu bergi brotiš ķ landinu nemur nś um 10 % af heildarmannfjölda, sem er mjög hįtt į alžjóšlegan męlikvarša. Fólkiš ber aušvitaš meš sér bęši menningu og ómenningu, nżsköpun og glępafįr. Til aš nį įttum og giftusamlegri ašlögun fyrir frumbyggja og ašflutta er nś tķmabęrt aš spyrna viš fótum og staldra viš.

Ójafnręši rķkir meš EFTA- og ESB-rķkjunum į undirbśnings­stigum mįla. Fįmennar žjóšir hafa hreinlega ekki bolmagn til aš fylgjast meš og taka žįtt ķ allri žeirri gerjun, sem į sér staš ķ Berlay­mont. Žaš lķtur žokkalega śt į blaši aš setja fram stefnumiš um, aš Ķslendingar skuli nżta alla möguleika til įhrifa, sem EES-samstarfiš bżšur upp į, en til žess gęti žurft 50 bśrókrata. Aš verja takmörkušu ķslenzku skattfé til slķks er lķklega ein óskil­virk­asta leiš, sem hugsazt getur viš rįšstöfun fjįr śr ķslenzka rķkis­sjóšinum og kemur ekki til greina. Meš sama hętti er furšu­legt aš sjį ķ Stjórnar­sįttmįla rķkisstjórnar Katrķnar Jakobs­dóttur, aš nś skuli settur aukinn kraftur ķ innleiš­ingu gjörša ESB ķ ķslenzk lög og regluverk. Žetta kostar fé og veldur sķšan marg­földum kostn­aši ķ atvinnu­lķfinu, er sjaldan til gagns og oft til ógagns eins.

Allar ESB-žjóširnar eiga fulltrśa meš atkvęšisrétt ķ stjórn ACER, en EFTA-rķkin munu žar ašeins fį įheyrnarfulltrśa viš inngöngu ķ Orkusambandiš. Žaš er ęriš verkefni fyrir embęttismenn ESB aš nį sameiginlegri nišurstöšu meš ESB-rķkjunum, og žolinmęši žeirra gagnvart sérkröfum EFTA-rķkjanna er į hverfanda hveli. Er nś svo komiš, eftir aš brezka žjóšin įkvaš aš ganga śr ESB ķ jśnķ 2016, aš embęttismenn ESB eru hęttir aš nenna aš vinna aš undanžįgum eša sérlausnum meš EFTA. Žannig fengu EFTA-žjóširnar engum kröfum sķnum framgengt ķ 6 įra samningažófi um ŽOL, sem nś hefur steytt į skeri, og staša žeirra ķ Orku­sambandinu veršur eins og 2. flokks ESB-rķkis, ef af veršur. Svišsmynd hśsbónda og žręls krystallast ķ ACER.  Ķ Noregi uršu um Žrišja orkubįlkinn (ŽOL) hatrammar deilur ķ Stóržinginu, og um allan Noreg reis mótmęlaalda gegn innleišingu hans. Sveitarstjórnir og fylkisžing samžykktu mótmęlayfirlżsingar og verkalżšshreyfingin lagšist alfariš gegn innleišingu, augljóslega af ótta viš slęmar afleišingar fyrir atvinnustigiš ķ landinu, og mótmęlagöngur meš kyndla voru gengnar vķša ķ landinu.  Stóržingiš er hins vegar hallt undir ESB-ašild Noregs, og til undirbśnings ESB-ašild samžykkti žaš inngöngu Noregs ķ orkusambandiš.

Į Ķslandi er stašan önnur. Mįliš var kynnt utanrķkismįlanefnd Alžingis 2015, og žar varš Frosti Sigurjónsson einn žingmanna til aš vara viš žessu mįli, en žaš hlaut enga almenna umfjöllun, eins og įtti sér žį og ę sķšan staš ķ Noregi. Heimssżn tók ekki žį upp barįttu gegn žvķ, eins og norsku systursamtökin, „Nei til EU“. Eftir aš höfundur žessarar greinar vakti rękilega athygli į mįlinu meš vefgreinum og Morgunblašsgrein, og eftir heimsókn for­manns „Nei til EU“ til Ķslands 1. marz 2018 ķ boši Heimssżnar, tóku 2 stjórnmįlaflokkar viš sér ķ ašdraganda Flokksžings Fram­sókn­ar­flokksins og Landsfundar Sjįlfstęšis­flokksins, žar sem samžykktar voru tķmamóta įlyktanir gegn inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB. Er nś svo komiš, aš lķklegt mį telja, aš Alžingi hafni umbešinni innleišingu ķ EES-samninginn. Žaš veršur söguleg stund.

 

Valkostur viš EES:

Meš śtgöngu Breta śr ESB skapast alveg nż tękifęri til samskipta Evrópužjóša utan ESB og annarra viš ESB. Ķ ESB-löndunum, einkum į mešal hinna minni, er vaxandi óįnęgja meš samruna­ferli, flóttamanna­stefnu og peninga­mįla­stefnu sambandsins. Į Ķtalķu standa yfir stjórnar­myndunar­višręšur, žar sem flokkar, gagnrżnir į ESB, munu sennilega mynda rķkisstjórn. Fleiri žjóšir kunna aš kvarnast śt śr rķkjasambandinu ķ kjölfar Breta.   Bretar munu vafalaust gera frķverzlunarsamning viš ESB, vonandi eigi sķšar en 2020, og Ķslendingar og Bretar munu gera meš sér frķverzlunarsamning. Ķslendingum mun vafalķtiš einnig bjóšast aš gera frķverzlunarsamning viš ESB, gangi žeir śr EES, og sé tekiš miš af frķverzlunarsamningi Kanada viš ESB frį 2017, veršur hann jafnvel hagstęšari en nśverandi višskiptakjör ķ EES, t.d. į sviši sjįvarśtvegsmįla, en į žvķ sviši er ekki fullt tollfrelsi gagnvart ESB, af žvķ aš Ķsland hafnaši hinni sameiginlegu sjįvarśtvegs- og landbśnašarstefnu sambandsins. EFTA-dómstóllinn, sem jafnan dęmir ķ samręmi viš ESB-dómstólinn, hefur kvešiš upp óvišunandi śrskurš fyrir Ķslendinga um óheftan innflutning į hrįu kjöti, eggjum og ógerilsneyddri mjólk. Žessi innflutningur hefur ķ för meš sér hęttu į sżkingu manna og bśfjįr. Žaš er hrein valdnķšsla EES gagnvart sjįlfstęšri žjóš aš ętla aš gera löggjafar­žing žjóšarinnar afturreka meš lįgmarks varśšar­rįšstafanir sķnar 2009 gagnvart stórfelldum heilsufars­legum og žjóšhags­legum hnekki viš smit. Žaš ber aš lįta steyta į žessu mįli. Ef eftirgjöf vegna skuldbindinga EES-samningsins er óhjįkvęmileg, žį ber fremur aš segja žeim samningi upp. Skašleg langtķmaįhrif eftirgjafar geta oršiš óafturkręf hérlendis.  

Meš śtgöngu śr EES geta sparazt hérlendis grķšarlegir fjįrmunir, ef samtķmis veršur rįšizt ķ grisjun reglugerša­frumskógarins og minnkun eftirlitsišnašarins eftir föngum. Verzlunarrįš Ķslands hefur komizt aš žeirri nišurstöšu, aš beinn og óbeinn kostnašur atvinnulķfsins vegna ķžyngjandi opinberra kvaša nemi um 175 miaISK/įr og vaxi um 1,0 %/įr, mest vegna minni framleišni­aukningar af völdum tķma og kostnašar af reglugeršum og eftirlitsstofnunum. Aušvitaš veršur ķ nśtķma žjóšfélagi ómögulegt aš afnema žessar kvašir, en žaš er brżnt aš skera slķkan kostnaš nišur viš trog ķ litlu žjóšfélagi, žar sem sįrafįir starfsmenn eru aš jafnaši ķ hverju fyrirtęki ķ samanburši viš meginland Evrópu, sem regluverkiš er snišiš viš. Raunhęft er aš spara tęplega 50 % af žessari „yfirbyggingu“eša rśmlega 80 miaISK/įr. Til aš setja žetta ķ launasamhengi gętu allir launamenn landsins fengiš 4 % hękkun launa fyrir vikiš, en skynsamlegra er žó aš nżta svigrśmiš til aš auka framleišnina rękilega og endurvinna žannig samkeppnishęfni atvinnulķfsins meš fjįrfestingum ķ framleišni­aukandi tękni.

 

Orkusamband ESB:

Orkusamband ESB er skilgreint meš Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB frį 2009 (ŽOL). Til aš sinna naušsynlegum verkefnum til aš framfylgja stefnumišum Orkusambandsins var Orkustofnun ESB, ACER, komiš į laggirnar ķ Ljubljana 2011. Hśn hefur į sinni könnu aš samtengja öll lönd Orkusambandsins svo rękilega, aš bęši rafmagn og eldsneytisgas geti flętt frjįlst og hindrunarlaust į milli svęša og į milli landa innan Orkusambandsins. Orkulindir Ķslands innihalda enn ekkert jaršgas, en žaš er žó ekki śtilokaš, aš žaš finnist innan efnahagslögsögunnar, og rannsóknir hafa stašiš yfir į Drekasvęšinu, eins og menn vita, hvaš sem śr žeim veršur. Hins vegar eru hér tiltölulega miklar endurnżjan­legar orkulindir, og žaš er einmitt rafmagn śr slķkum orkulindum, sem ACER er į höttunum eftir. Til aš auka afhendingar­öryggi raforku og bęta nżtingu orkuveranna, einkum hinna sjįlfbęru (ašallega vind- og sólarorkuvera), er stefnumiš ACER aš bęta tengingar į milli rafvorkukerfanna aš svo miklu leyti, aš veršmunur į milli žeirra verši minni en 2,0 EUR/MWh eša tęplega 0,25 ISK/kWh į frjįlsum markaši. Gangi Ķsland ķ Orkusambandiš, veršur hvergi meiri veršmunur į milli „nįgranna“ en į milli Ķslands og Bret­lands. Hann er rśmlega 3,0 ISK/kWh eša tólffalt višmišiš. Žetta er skżringin į žvķ, aš ACER hefur tekiš sęstrengs­verkefniš „Ice Link“, sem er um 1200 MW sęstrengur til Bret­lands, inn į forgangsverkefnaskrį sķna, enda mun ACER hafa žaš ķ hendi sér, ef Alžingi samžykkir ŽOL, aš hefja undirbśning verkefnisins af fullum krafti įn žess aš ręša viš kóng eša prest hérlendis um žaš. Meš samžykkt „bįlksins“ felur Alžingi ACER sjįlfdęmi um tilhögun raforkuflutningsmįla innanlands og aš og frį landinu. Hvorki Alžingi né rķkisstjórn verša eftir žaš spurš um žessi mįl, nema EES-samninginum verši sagt upp, enda er žaš megin­hlutverk ACER aš ryšja öllum stašbundnum hindrunum śr vegi frjįlsra og hindrunar­lausra raforku­flutninga um allt svęšiš, svo aš 5. frelsiš bętist viš į Innri markašinum. Slķkar stašbundnar hindranir eru t.d. stefna stjórnvalda um aš nżta hagkvęma innlenda orku til atvinnusköpunar um allt land.

Allir sjį, aš Ķslendingar eru į allt öšru róli en ESB-rķkin ķ orku­mįlum og eiga enga samleiš meš meginlandinu ķ žessum efnum, enda voru orkumįl ekki eitt hinna umsömdu sviša ķ upphaf­lega EES-samn­ingnum, sem var settur į laggirnar til aš įkvarša leikregl­urnar fyrir frelsin 4 į Innri markašinum, ž.e. fyrir frjįls vöruvišskipti, frjįls žjónustu­višskipti, frjįlsa fjįrmagns­flutninga og frjįlsa för fólks innan EES. Ķslendingar eiga alls ekki aš samžykkja śtvķkkun į gildis­sviši EES-samningsins, žvķ aš žannig nįlgast žeir enn meir aš verša undirsįtar Brüssel-valdsins. Įstęšan er sś, aš ESB-rķkin eru ķ samrunaferli, og Fram­kvęmda­stjórnin mešhöndlar EFTA-rķkin nś sem annars flokks ESB-rķki, ž.e.a.s. ętlar aš setja žau undir stjórn stofnana, eins og ACER, sem žau hafa ekkert komiš aš mótun į og eru ekki fullgildir ašilar aš. Žetta strķšir algerlega gegn Stjórnarskrį Ķslands, 2. gr., og kemur žess vegna alls ekki til mįla ķ huga annarra en ESB-sinna. Aš sjįlfsögšu skiptir engu mįli ķ žessu sambandi, hvort aflsęstrengur til śtlanda er nś fyrir hendi eša ekki.

Nišurstaša:

EFTA-rķkin ķ EES eru ķ hlutverki žręlsins į höfušbólinu. Žau hafa hingaš til tekiš žvķ, sem aš žeim var rétt. Hśsbóndinn fęrir sig hins vegar stöšugt upp į skaptiš, svo aš nś er komiš aš žvķ aš toga ķ neyšarhemilinn og segja: „hingaš og ekki lengra“.   Stóržingiš féll į prófinu, žótt norska žjóšin stęšist žaš meš glans. Ķ Noregi hefur nś myndazt gjį į milli žings og žjóšar. Į Ķslandi blįsa samt ašrir og gęfulegri vindar. Žaš viršist ętla aš verša fullur samhljómur į milli žings og žjóšar ķ hinu svo kallaša ACER-mįli, sem er į mįlaskrį rķkisstjórnarinnar į voržinginu 2018.

ACER-mįliš er stórmįl fyrir Ķslendinga, žótt enginn sé enn aflsęstrengurinn til śtlanda.  Žaš snżst ekki um eignarrétt yfir orkulindunum aš žessu sinni, heldur um rįšstöfunarréttinn į raforkunni. Eiga lżšręšislega kjörnir fulltrśar į Ķslandi aš eiga möguleika į aš stżra notkun hennar ķ žjóšhagslega hagkvęma farvegi, eša į aš lįta markašsöfl nišri ķ Evrópu um aš beina henni til hęstbjóšenda žar? Į milli žessara tveggja kosta eru himinn og haf, og žaš er ótrślegt, aš Alžingi Ķslendinga skuli įriš 2018, į einnar aldar afmęlisįri fullveldis landsins, vera sett ķ žį veruleikafirrtu stöšu aš žurfa aš velja į milli žessara tveggja kosta.

 

Garšabę, 8. aprķl 2018,

Bjarni Jónsson, rafmagnsverkfręšingur


mbl.is Finna lausn įn žįtttöku Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fv. utanrķkisrįšherra, varakanzlari Žżzkalands 1998-2005, mikill ESB-talsmašur, višurkennir hér żmislegt athyglisvert!

Joschka Fischer į grein ķ Mbl. 1/4, Stund sannleikans fyrir Evrópu, ritar m.a.:

  • Vissulega, hvort sem leištogar žess višurkenna žaš eša ekki, er Evrópusambandiš nś ķ beinum įtökum viš Rśssa um stękkunarstefnu sķna frį lokum kalda strķšsins. 

Jį, žaš er miklu athyglisveršara, hvaš Fischer jįtar hér, heldur en hitt, sem sem hann segir ķ įróšursskyni. Ennfremur segir hann:

  • Evrópusambandiš veršur aš skilja aš žaš er ekki ķ tómarśmi ķ nįgrenni sķnu til austurs og sušurs, og aš vegna öryggis įlfunnar er ekki hęgt aš lķta framhjį mismunandi hagsmunum annarra velda žar, eša žaš sem verra er, samžykkja žį. Stękkunarstefna ESB er ekki bara eitthvert dżrt og forgengilegt gremjuefni; žaš er grundvallaržįttur ķ öryggi ESB og vörpun valds śt į viš.

Ętli innlimunarsinnar Ķslands hafi įttaš sig į žessu? -- Og hann segir enn:

  • kannski mun meginlandiš nś įtta sig į žvķ aš sameining Evrópu veršur aš fara mun hrašar fram, žvķ aš heimurinn – og nįgrenni Evrópu sérstaklega – hefur ekki reynst vera eins frišsamur og margir, sérstaklega Žjóšverjar, hafa litiš į hingaš til.  

Žarna keyrir Fischer enn į samrunastefnuna, sem er raunar stefna ESB.

En žegar hann ritar:

Evrópa mun verša minna hįš orku frį Rśssum, fara yfir stöšu sķna ķ öryggismįlum og lykilhagsmuni, og draga til baka fjįrfestingu og tvķhliša samstarf, –– og:

Rśssland er algjörlega hįš, višskipta- og stjórnmįlalega, vöru- og orkuśtflutningi sķnum, sem fer helst til Evrópu. Minni eftirspurn ķ Evrópu og olķuverš sem heldur ekki lengur uppi fjįrlögum Rśssa mun tįlma Kremlverja fljótlega,

žį er žaš harla hlįleg įherzla utanrķkisrįšherrans fyrrverandi, ESB-talsmannsins mikla, į žessum tķmapunkti, žegar Rśssar hafa nżveriš gert risavaxinn višskiptasamning viš Japan um kaup į gasi, m.a. śr nżuppgötvušum orkulindum į Sakhalķn-eyju ķ Ķshafinu. Meš žvķ hafa žeir til langframa gert sig langtum óhįšari orkusölu til Miš-og Austur-Evrópu en žeir hafa veriš fram til žessa, og žaš gerir žį um leiš öruggari gagnvart višskiptažvingunum af hįlfu ESB og Bandarķkjanna, m.a. vegna Śkraķnu, sem Evrópusambandiš įgirnist.

Jón Valur Jensson. 


ESB ętlar sér aušlindir Gręnlands - og okkar - ķ aušlindasamkeppni stórvelda

Vitaskuld sękist Evrópusambandiš eftir aušlindum, eftir žvķ sem žaš hefur fęrri śr aš spila sjįlft. Hér sést įhugi žess į ašgangi aš aušlindum Gręnlendinga. Halda einhverjir kjįnar, aš žaš hafi ekki įhuga į okkar aušlindum?!

  • „Mikilvęgi Gręnlands fyrir Evrópusambandiš meš tilliti til hrįefnis veršur ekki ofmetiš,“ er haft eftir Antonio Tajani, yfirmanni išnašarmįla ķ framkvęmdastjórn ESB, į fréttavefnum PublicServiceEurope.com ...
  • Fram kemur ķ fréttinni aš ESB sé mjög ķ mun aš tryggja sér ašgang aš gręnlenskum aušlindum, eins og olķu og veršmętum mįlmum ķ jöršu, žar sem sambandiš óttist aš ašgengi žess aš hrįefni annars stašar ķ heiminum kunni aš dragast saman samhliša vaxandi tilhneigingu aš koma į verndartollum. (Mbl.is.).

Nś tala žeir um „samstarfssamninga" milli Gręnlands og ESB. „Žaš žżšir ekki aš viš viljum ganga ķ sambandiš,“segir gręnlenzkur forsvarsmašur ķ fréttinni.

  • „Ef viš innleiddum alla löggjöf ESB myndum viš žurfa 56 žśsund manns einungis til žess aš stjórna 56 žśsund manns,“ segir Kleist aš lokum og vķsar žar til ķbśafjölda Gręnlands. Hann bętir viš aš ein įstęša žess aš Gręnlendingar hafi yfirgefiš forvera ESB į sķnum tķma hafi veriš andśš į skriffinnsku."
  • "Rifjaš er upp aš Gręnland hafi į nķunda įratug sķšustu aldar yfirgefiš forvera ESB einkum vegna sjįvarśtvegshagsmuna landsins." (Mbl.is.)

Eins og Svisslendingar nįšu Gręnlendingar mun skįrri samningi viš Esb. heldur en Noršmenn og Ķslendingar meš EES-samningnum. En „sambandiš" sękir į og ętlar sér stóran hlut ķ aušlindum noršurslóša. Žar eru Ķsland og Gręnland fyrstu kubbarnir ķ dómķnóspili gömlu nżlenduveldanna sem stżra Evrópusambandinu og eru žar allsrįšandi frį og meš 1. nóv. 2014, žegar įkvęši Lissabonsįttmįlans taka gildi um nęr tvöfaldaš atkvęšavęgi Žżzkalands ķ leištogarįšinu og rįšherrarįšinu, sem rįša žar mestu og žvķ nęst framkvęmdastjórnin, ekki žingiš ķ Strassborg. Samanlagt verša fjögur stęrstu rķkin (af 27) meš 53,64% atkvęša. Žetta eru auk Žżzkalands Frakkland, Bretland og Ķtalķa (sjį töfluna hér fyrir nešan*). Ef viš bętum viš 5. og 6. stęrstu žjóšunum, Spįnverjum og Pólverjum, verša sex stęrstu rķkin meš 70,4% atkvęšamagns, en öll hin 21 verša samanlagt meš 29,6%! Višaukinn hugsanlegi, Ķsland, hefši engin sjįanleg įhrif į žaš til breytingar!

Tķu fyrrv. nżlenduveldi munu (frį 1. nóv. 2014) rįša 73,34% atkvęšavęgi ķ rįšherrarįši og leištogarįši Evrópusambandsins, en hin 17 rķkin, saklaus af nżlendustefnu, munu rįša žar 26,66% atkvęšavęgi ! Ķsland fengi žar 0,06% atkvęšavęgi!**

Og eindregna, rįšrķka aušlindalöggjöf getur Esb. aušveldlega sett ķ framhaldinu ... Žaš veršur žó ekki fyrr en Brusselkarlar hafa annašhvort nįš Noregi inn eša séš fram į, aš žaš verši aldrei. Ķsland er hins vegar mikilvęgur dómķnókubbur ekki ašeins vegna eigin aušlinda (einkum raforku og fiskimišanna), heldur einnig vegna žess aš meš innlimun okkar telja Brusselmenn lķklegra aš Noršmenn lįti lķka fallerast.

Svo erum viš meš quislinga hér viš stjórnvölinn–––haldiš žiš aš žaš sé įstand!

Nešanmįlsgreinar: 

* Atkvęšavęgiš ķ rįšherrarįši Esb. (sem ręšur m.a. "reglunni" óstöšugu um hlutfallslegan stöšugleika fiskveiša hvers Esb-rķkis) eins og žaš er nś og svo eftir breytinguna afgerandi 1. nóv. 2001 (heimild: Lissabonsįttmįlinn, sbr. einnig Harald Hansson HÉR):

** ĮTTA žessara fyrrv. nżlenduvelda (og žį er Svķžjóš og Danmörku sleppt) munu rįša 70,39% atkvęšavęgis ķ rįšunum tveimur. Svķžjóš var ašeins fįein įr meš nżlendu og į žvķ naumast heima ķ žessum hópi. Žessi įtta rķki eru: Stóra-Bretland, Spįnn, Frakkland, Portśgal, Holland, Žżzkaland, Belgķa og Ķtalķa, og voru mörg žeirra mjög grimm nżlenduveldi, ž. į m. tvö žau sķšastnefndu. Ef Tyrkland og Rśssland bętast viš, stóreykst enn hlutfall fyrrverandi nżlenduvelda ķ helztu valdastofnunum Esb., en okkar įhrifahlutur yrši 0,04%! Viš žekkjum hroka sumra žessara rķkja (t.a.m. Bretlands og Hollands – og nś Tyrklands) og ęttum aš halda žeim sem lengst frį ęšsta įkvöršunarvaldi um okkar mįl.

Jón Valur Jensson. (Įšur birt į bloggi hans 23. des. 2011.)
mbl.isESB meš augastaš į gręnlenskum aušlindum


Er Lidington, brezkur Evrópumįlarįšherra, aš heimsękja rétt land?

Hvers vegna allar žessar heimsóknir ESB-rįšamanna hingaš? Hver bauš hingaš brezka Evrópumįlarįšherranum, fyrri eša nśverandi rķkisstjórn? Er hann aš reyna aš hafa hér įhrif til ESB-inntöku Ķslands ķ žįgu Bretlands og ESB? Hvert er erindi hans viš nż stjórnvöld į Ķslandi, sem segja ESB-mįliš ķ "hléi" (ķ staš žess aš vera ęrleg viš landsfundi flokka sinna og kjósendur og afturkalla Össurarumsóknina)? Er hann aš reyna aš snśa žeim Bjarna og Sigmundi?

Svo mun hann flytja hér erindi um Bretland og Evrópusambandiš. (Žaš er undarlegt, aš ķ frétt Mbl.is stendur: "... og halda erindi į fundi ķ Hįskóla Ķslands um Bretland, Ķsland og Evrópusambandiš aš žvķ er segir į heimasķšu breska sendirįšsins," en žegar sś heimasķša er skošuš, stendur žar: "Minister for Europe, David Lidington MP, will be speaking at a symposium at the University of Iceland at midday on 20 June. The theme will be “The UK and Europe - our road ahead”". -- Žar er sem sagt ekkert minnzt į, aš Ķsland verši partur af žvķ žema eša efni fyrirlestrarins. Hvort er nś rétt?! Brezka heimasķšan hlżtur sjįlf aš fara meš rétt mįl, eša var žemanu kannski breytt žar af einhverjum įstęšum?)

Bretar hefšu grķšarlegan hag aš žvķ aš nį Ķslandi inn ķ ESB-veldiš. Žaš į fyrst og fremst viš um fiskveiširéttindin sem žeir fengju hér, en einnig um įhrif žeirra į orkumįl hér ķ gegnum ESB-stofnanir (ęrnar heimildir eru nś žegar ķ Lissabon-sįttmįlanum til afgerandi įhrifa į orkumįl rķkjanna, afhendingu orku og jafnrétti ķ veršlagsmįlum, og žaš yrši Ķslendingum žungur kross ķ raforkumįlum; svo bętast olķumįlin viš!).

Ķ utanrķkisrįšherratķš Ingibjargar Sólrśnar, ķ Lundśnaferš hennar, voru brezk stjórnvöld žegar farin aš leita hér hófanna ķ fiskveišimįlum og vilja örugglega ekki verša eftirbįtar Spįnverja ķ žeim efnum į Ķslandsmišum og ķ ķslenzkum höfnum. 

Hvaš į öll žessi gestakoma aš fyrirstilla, ef ekki aš reyna aš hafa hér įhrif į rįša- og įhrifamenn? Hver rįšherrann į fętur öšrum, utanrķkis- og Evrópumįla, allt upp ķ forseta (Finnlands), mętir hér til aš skrafa bak viš tjöldin viš rįšamenn, og svo fį žeir jafnan aš reyna aš hafa sķn įhrif lķka gagnvart almenningi meš žvķ aš koma fram ķ fjölmišlum, gjarnan ķ drottningarvištölum hjį hinum ESB-įhugasama Silfur-Agli.

"Ašildarferliš" į aš vera yfirstašiš, bśiš, punktur og basta! Žvķ var ķ upphafi komiš į meš bolabrögšum gegn žjóšarvilja og žess gętt aš bera ekki hina naumlega samžykktu žingsįlyktunartillögu fyrir tępum fjórum įrum undir žjóšina. Jafnframt var sś gróflega framknśna samžykkt Alžingis ólögmęt til śrvinnslu, af žvķ aš hśn var ekki afgreidd meš žeim hętti, sem 16.-19. gr. stjórnarskrįrinnar kvešur į um. Undirskrift forsetans vantaši! Samt rauk žįv. utanrķkisrįšherra, Össur Skarphéšinsson, tvķvegis meš hana śt ķ lönd til aš tvķstarta sinni umsókn til ESB!

Nśverandi stjórnvöld verša ekki fullsęmd af žvķ, ef žau ętla aš halda žessu įfram gangandi.

Eša hvaš eru žau farin aš gera ķ stöšvun į starfi "samninga"-nefndanna? Hafa Žorsteinn Pįlsson og félagar fengiš sķn uppsagnarbréf? Eiga žeir aš verša įfram į launum og nś fyrir alls ekkert? Getur rķkisstjórnin tekiš įkvöršun, eša er žaš henni um megn? Ef žetta sķšarnefnda į hér viš, hver er žį skżringin?

Og hvernig stendur į žvķ, aš "Evrópustofu" er įfram leyft aš halda hér uppi sinni įróšursstarfsemi? Nś hefur hśn auglżst fund um Evrópusambandiš og sjįvarśtvegsmįlin ķ Vestmannaeyjum! "Stofan" sś arna viršist telja įfram naušsyn aš nota af sinni 230 milljóna Brussel-fjįrveitingu til aš liška fyrir ESB hér į landi, eins og įfram sé gręnt ljós į ESB-umsókn og innlimun.

Og hvers vegna er Evrópusambandsstofunum bįšum ekki lokaš, Bjarni og Sigmundur?

Sjį einnig žessa nżju grein: Blašurfundur ķ Brussel - tękifęri til hreinskilni lįtiš ónotaš.

Jón Valur Jensson. 


mbl.is Evrópurįšherra Breta til Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Deila aš rķsa vegna fiskimiša og aušlinda į hafsbotni - Viš megum ekki sofna į veršinum!

Landhelgi, fiskveišilögsaga og efnahagslögsaga (EEZ) eru fyrirbęri sem skipta grķšarmiklu mįli. Japanir leitast nś viš aš kaupa Senkaku-eyjar ķ A-Kķnahafi af einkaeigendum, en landiš įtti tilkall til žeirra įšur.

  • Gjöful fiskimiš eru umhverfis eyjarnar og tališ er aš žar kunni aš vera jaršefni sem hęgt sé aš nżta. Japanskir fiskimenn bjuggu į eyjunum fyrir seinni heimstyrjöldina. (Mbl.is.)

Gegn žessari višleitni Japana bregšast nś Kķnverjar harkalega. Vera mį, aš deilur, sem Kķnverjar eiga ķ viš Filippseyinga o.fl. vegna eyja ķ Sušur-Kķnahafi, sem og žessi deila geti leitt til vķgvęšingar į žeim svęšum.

Rķkjum veršur sķfellt dżrmętara aš halda fast ķ eignarrétt sinn į fiskimišum og landgrunni og til hafsbotnsins og žess sem undir honum er, innan 200 mķlna efnahagslögsögu. Žessu sękjast m.a. stórveldi eftir, og žaš sama į viš hér viš land. (Vķšfešm lögsaga okkar sést į žessari mynd (meš grein hér), sem sżnir žriggja, fjögurra, 12, 50 og 200 mķlna fiskveišilögsöguna.)

Žaš fór illa, aš Vestfiršingurinn frękni, sem hugšist nema land į Jan Mayen, fórst ķ ofvišri, įšur en lagt skyldi upp ķ žį landvinningaferš. Hefši feršin tekizt og bśseta festst ķ sessi, įsamt nżtingu sjįvargęša, og tilkalli lżst til Jan Mayen, eins og Noršmenn geršu sķšar, žį ęttum viš žar grķšarlega efnahagslögsögu til višbótar viš okkar u.ž.b. 750.000 ferkķlómetra hafsvęši kringum landiš.

Eftir efnahagslögsögu okkar sękist Evrópusambandiš og rķki innan žess, ž.e. réttinum til nżtingar fiskistofna og jafnframt réttinum, sem sambandiš hyggst taka sér ķ stjórn orkuaušlindamįla. Nś žegar eru mjög vķštękar, en klóklega oršašar valdheimildir einmitt ķ žį įtt ķ Lissabon-sįttmįlanum.

Undir Lissabon-sįttmįlann yršum viš fortakslaust aš segjast, ef viš "gengjum ķ" Evrópusambandiš, rétt eins og viš yršum žį aš lśta lagasetningar- og stefnumótunarvaldi žess į sviši sjįvarśtvegs og m.a. žeirri meginreglu žar, aš öll ašildarrķki ESB hafi ótvķręšan rétt til jafns ašgangs fyrir fiskiskip sķn til veiša į öllum mišum ašildarrķkjanna innan 200 mķlna markanna (sjį nįnar hér: Esb. tekur sér alręšisvald yfir fiskveišilögsögu milli 12 og 200 mķlna!)

Ķsland er og veršur standandi dęmi um land, sem vegna žjóšarhagsmuna mį aldrei og alls ekki "ganga ķ" Evrópusambandiš. Viš hefšum žar sįralķtiš aš vinna, en nįnast öllu aš tapa og įhrifamįttur okkar svo til enginn.

Jón Valur Jensson


mbl.is Japan įforma aš kaupa eyjar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hagsmunir Bretlands og Ķslands - ólķku saman aš jafna

Žaš gefur aš skilja aš žaš eru hagsmunir Bretlands aš vera ķ hinu nżja stórveldi Evrópusambandinu. Įsamt öšrum fyrrverandi nżlenduveldum žar hefur Bretland komiš žvķ svo fyrir meš Lissabon-sįttmįlanum, aš atkvęšavęgi žess ķ rįšherrarįšinu volduga og leištogarįšinu eykst um 46,6% hinn 1. nóv. 2014, ž.e. śr nśverandi 8,41% ķ 12,33%. Žannig myndu Bretar rįša žar įttunda hverju atkvęši, įšur en byrjaš vęri aš telja samherja žess ķ atkvęšagreišslum. Til samanburšar fengi litla Ķsland 0,06% atkvęšavęgi ķ žessum tveimur rįšum (205 sinnum minna en Bretar!).

Jafnvel žótt Bretar hafi lišiš fyrir sjįvarśtvegsstefnu Evrópusambandsins, žį ętla žeir aš bęta sér žaš upp ... į Ķslandsmišum. Hér fengju žeir jafnan ašgang aš fiskveišilögsögunni milli 12 og 200 mķlna, rétt eins og Spįnverjar.

Samfylkingarkonan Ingibjörg Sólrśn komst strax į snošir um žessi įform Bretanna sķšla hausts 2008, eins og fram kom žį ķ Fréttablašinu.

Žį ętla Bretar sér ennfremur aš nį hér ķ raforku meš sęstreng; eru strax farnir aš undirbśa žaš, meš komu rįšherra hingaš, og fengu leišitama 3ja mįnaša rįšfrśna Oddnżju G. Haršardóttur til aš undirrita viljayfirlżsingu žess efnis (hvaš, fyrir nęstu 1-5 rķkisstjórnir hér??! JĮ!!!).

Ef viš létum fallerast fyrir ESB, myndi staša okkar ķ orkusölumįlum stórversna, žvķ aš ķ Lissabon-sįttmįlanum eru mjög hentugar valdheimildir fyrir ESB og Bretana til aš nį hér fullum tökum į olķaušlindum og raforkudreifingu -- ekki meš "žjóšnżtingu" žess arna til Brussel, heldur meš skoršum viš sölu til annarra en ESB-landa, meš veršstżringu, įgengni-stżringu ķ aušlindirnar o.fl.

Žį er žess enn ógetiš, aš raforkusala Ķslands sem hugsanlegs ESB-lands til Bretlands myndi koma nišur į almennum neytendum hér, žvķ aš ólögmętt yrši aš lįta žį njóta frķšinda ķ formi lęgra veršs en til Bretanna, žaš teldist brjóta ķ bįga viš jafnręšisreglur Evrópusambandsins. Afleišingin yrši stórhękkaš raforkuverš til heimilanna og a.m.k. allra annarra fyrirtękja en žeirra, sem beinlķnis hafa innsiglaša samninga til langs tķma.

Žótt brezkur almenningur sé afar frįhverfur Evrópusambandinu -- ašeins fjórši hver Breti styšur įframhaldandi veru ķ ESB - ašeins 8% vilja evru ķ staš punds! -- žį eru brezk stjórnvöld į öšru mįli og sjį vitaskuld sóknarfęri fyrir sig aš komast aušveldlega ķ aš gramsa ķ okkar aušlindum. Žį yrši tvöfalds ósigurs žeirra hefnt: gagnvart Ķslendingum ķ žorskastrķšunum og gagnvart Spįnverjum vegna sjįvarśtvegsstefnu ESB og dómsnišurstöšu ESB-dómstólsins.

Bretar eiga stórveldishagsmuni undir žvķ aš vera ķ Evrópusambandinu; Ķslendingar, sem eru meira en 200 sinnum fęrri, eiga žar nįnast öllu aš tapa og nįnast ekkert aš vinna, enda ekki meš vęgi til aš verja sig į vettvangi gömlu tķu nżlenduveldanna, sem frį 1.11. 2014 munu rįša um 73,34% atkvęšavęgi ķ rįšherrarįši og leištogarįši Evrópusambandsins.

Fagnašarlęti sumra Esb-sinna yfir žvķ, aš tiltekin hugveita hafi sagt hagsmunum Breta betur borgiš innan en utan ESB, eru žvķ gersamlega misrįšin, ef žeir ķmynda sér, aš žetta getiš oršiš okkur til fyrirmyndar um nokkurn skapašan hlut!

Jón Valur Jensson.


Sjįvarmįlastjóri Spįnar: aušlindir "evrópusambandsvęddar" žegar rķki gengur ķ ESB

Žetta kom fram ķ Spegilsvištali Kristins R. Ólafssonar ķ Madrķd viš hann, Martķn Fragueiro, 3. sept. 2009. Hann leit "björtum augum į višręšurnar. Žęr verša aš vera bįšum ķ hag, bęši ESB og Ķslandi," sagši sjįvarmįlastjórinn.*

En žaš er undarlegt meš fyrirsagnir -- aš minnsta kosti į Rśv-vefnum, sem Kristinn R. Ólafsson ręšur kannski engu yfir, žótt veriš sé aš fjalla um hans eigiš framlag til frétta. Fyrirsögnin um žetta mįl į į Rśv-vefnum var: Engin innrįs Spįnverja į Ķslandsmiš. Sś "ekkifrétt" hefši hins vegar įtt aš falla ķ skuggann af ķskyggilegu tali Martķns um žaš sem žeir žeir spęnsku ĘTLA sér, eins og fram kemur hér į eftir, ķ beinni uppskrift af upptöku af žessum Spegilsžętti og pistlinu į Rśv.is.

Kristinn segir ķ pistlinum:

  • En ... žó aš sjįvarmįlastjórinn fari nokkuš undan ķ flęmingi, mį lesa žaš milli lķnanna ķ svörum hans aš Spįnverjar muni, ešlilega, standa fast į sķnu ķ komandi ašildarvišręšum Ķslands og Evrópusambandsins og vķsa bęši til višskiptahagsmuna Ķslendinga og veišireynslu Spįnverja viš Ķsland ef hśn er fyrir hendi.

Žarna er strax sleginn sterkur tónn, feigšarboši raunar. Hér notar Fragueiro, žįv. sjįvarmįlastjóri Spįnar, almennari orš:

  • "Ķsland er ekki óžekkt; Ķsland nżtur sérvirks fyrirkomulags gegnum Evrópska efnahagssvęšiš žar sem vörur žess hafa frjįlsan ašgang aš svęši Evrópusambandsins, ž.e.a.s. žaš fęr svipaša mešferš og ašildarlönd žess. Žess vegna lķtum viš björtum augum į višręšurnar. Žęr verša aš vera bįšum ķ hag, bęši Evrópusambandinu og Ķslandi sem er žaš land sem hefur bankaš upp į til aš ganga ķ klśbbinn. [Sic!!]

"Viš" vķsar žó žarna til Spįnverja. Og skošiš žetta, sem segir mun meira:

  • "Ég hygg aš žegar rķki gengur ķ Evrópusambandiš beri aš tala um „evrópusambandsvęšingu" aušlinda og rökrétt aš ašgangur aš aušlindum žessum byggist į veišireynsluEfnahagslegir žęttir verša aušvitaš teknir meš ķ reikninginn, verslunarvišskiptin. Sem dęmi mį nefna aš višskiptastaša sjįvarafurša... - ég hef ekki gögn yfir allt Evrópusambandiš - en bara višskiptastaša Spįnar og Ķslands, 2007-2008, sżnir aš Ķslendingar fluttu inn til Spįnar um 25 žśsund tonn fyrir 125 milljónir evra... (-) Hinsvegar nemur śtflutningur Spįnverja til Ķslands ekki nema tępri milljón evra sķšustu tķu įrin en žaš er aš mešaltali 100.000 evrur į įri. Ķslendingar hafa mikilla hagsmuna aš gęta į markaši Evrópusambandsins og sérlega į žeim spęnska..."

Veišireynslan er vakandi ķ huga hans, en žaš er ekki eins og hann telji hana Spįnverjum til trafala – žvert į móti.

  • "Viš vitum vel hvaš viš žurfum aš fara fram į žegar aš višręšum kemur. Ég hygg aš viš höfum mikilvęga žętti okkur ķ hag. Sögulega sókn flotans į Ķslandsmiš. Viš erum alls ekki aš tala um magnaša sókn. Og ég held aš žaš žurfi aš tilfęra eina stašreynd: nś sem stendur er Ķsland sextįnda mesta framleišsluland sjįvarafurša ķ heiminum en Spįnn er ķ 23. sęti."

Til hvers er žessi sleipi mašur aš taka žetta fram? Hann hefur žegar undirstrikaš, aš śtflutningur Spįnverja til Ķslands sé sįralķtill (um 630 sinnum minni en śtflutningur okkar til Spįnar). Žaš tók hann ekki fram nema af žvķ aš hann lķtur į žaš sem eins konar ójafnvęgi eša skekkju sem žurfi aš lagfęra, a.m.k. ef bęši löndin verša ķ sama rķkjasambandi. Svo vekur hann athygli į žvķ, aš Ķsland (meš um 130 sinnum fęrri ķbśa en Spįnn) er meš mun meiri sjįvarafla en hans eigiš land – sem Evrópumįlarįšherra Spįnar, Lopez Garrķdo, hafši žó ķ öšru Spegilsvištali kallaš "heimsveldi ķ fiskveišum". Aušséš er žó óįnęgjan meš žessi ójöfnu skipti, og fara menn nęrri um, hvaš hann gefur hér ķ skyn: Ķsland žarf aš lįta eitthvaš af fiskveiširéttindum sķnum ķ hendur annarra, enda kallast žaš į viš tal hans um "evrópusambandsvęšingu" aušlinda. Og ķ 3. lagi er svo vakandi hugsun hans um "veišireynsluna".

En hver ętti aš vera įstęša Spįnverjans til aš hafa veišireynsluna svo mjög į orši og tengja hana "evrópusambandsvęšingunni"? Getur žaš veriš, aš žaš tengist allt 3.000 tonnum af karfa?! Ég vķsa hér til orša hans, en dreg sķšan mikilvęgari įlyktanir rétt į eftir; en Kristinn spyr hans žar fyrst:

  • En śtilokar ekki reglan um hlutfallslegt jafnvęgi önnur rķki frį veišum į Ķslandsmišum enda hafa žau enga veišireynslu žar hin sķšari įr?
  • Martķn Fragueiro svarar žvķ til aš samningar um fiskveišar milli Ķslands og ESB byggist į Oportó-samkomulaginu frį 1992 – žaš var gert ķ tengslum viš EES-samninginn. Žar eftirlét sambandiš Ķslendingum um 30 žśsund tonn af lošnu ķ skiptum fyrir 3000 tonn af karfa. Martķn Fragueiro segir aš žessum aflaheimildum hafi veriš śtdeilt til sambandsžjóša sem höfšu reynslu af karfaveišum, til Žjóšverja og Breta og smįkvótum til Frakka og Belga. En raunin hafi sżnt aš žessi samningur hafi ekki virkaš žar sem Evrópusambandiš hafi ekki haft nęga lošnu til aš bjóša Ķslendingum og stašreyndin sé sś aš ekkert Evrópusambandsskip sé nś viš veišar į Ķslandsmišum.
Vitaskuld dręgju Spįnverjar ekki langt į okkur, žótt žeir nęšu žessum 3.000 karfatonnum! (eins skips įrsveiši). Fragueiro dorgar hér fyrir margfalt meiri veiši en svo. Samt hefur hann ķ undanförnu mįli veriš aš gęla viš tališ um veišireynslu, ž.e.a.s. Spįnverja, sennilega ķ merkingunni: umfram margar ašrar žjóšir ķ Evrópusambandinu, enda žegar bśinn aš tala um "sögulega sókn flotans [spęnska]" į Ķslandsmiš. Og hvaš getur į hangiš į spżtunni, ef žaš er eitthvaš meira en 3.000 karfatonn?
 
Jś, hann veit sem er, aš bęši reglan um hlutfallslegan stöšugleika og tķmavišmiš "veišireynslu" skv. EB-reglum eru breytanleg atriši, jafnvel forgengileg, ef bandalaginu žókknast svo viš aš hafa. Ķ Hvķtbók EB, svo nżrri sem frį maķ 2009, er rętt um žann raunhęfa möguleika aš afnema fyrrnefnda reglu, enda er žaš aušvelt, hśn er ekki einu sinni ķ grundvallarlögum ESB. "Stefįn Mįr Stefįnsson, prófessor ķ Evrópurétti viš Hįskóla Ķslands, ... segir, aš žar sem reglan um hlutfallslegan stöšugleika sé ekki hluti af lagalegum grundvelli Evrópusambandsins, heldur afleiddri löggjöf, žį megi taka hana upp og breyta henni hvenęr sem er. Sś įkvöršun yrši alfariš ķ höndum Evrópusambandsins, ekki Ķslendinga einna."**
  • "Ég hygg aš ašgangur aš tilteknum aušlindum sé hluti af žvķ sem kallast regluverk Evrópusambandsins. Žaš felur ešlilega ķ sér réttindi en žvķ fylgja lķka skyldur. Ég hygg aš žessi mįl eigi aš taka fyrir viš samningaboršiš og reyna aš finna lausnir sem bįšir ašilar geti sętt sig viš,"

segir hann ennfremur. Viš žaš samningaborš yrši viš Spįnverja, Breta, Žjóšverja, Frakka, Belgi og Hollendinga aš etja, sem allir hafa stundaš veišar į Ķslandsmišum, og e.t.v. Dani og Portśgali aš auki, en einnig Brussel-valdabįkniš sjįlft. Ašstaša okkar yrši svipuš og mśsarinnar ķ mjśkum loppunum į kettinum, sem fljótar eru aš breytast ķ klórandi krumlur.

Žiš sįuš, lesendur góšir, hvernig Icesave-samninganefnd okkar var strax įriš 2009 ofurliši borin į mettķma af lögfręšingaveldi Breta, sem tilreiddu allan lagatextann (aušvitaš į tyrfnu, ensku lagamįli, ofar skilningi ašalsamninganefndarmanns okkar) og settu okkur žar stólinn fyrir dyrnar. Ķ ennžį višameira mįli vęri aušvelt aš kaffęra okkur meš pappķrum og kjaftagangi, sem allt kapp yrši lagt į aš lįta lķta sem bezt śt. Litla Ķsland, sem sparaši milljónahundruš ķ Icesave-mįlinu til aš fleygja milljarša-hundrušum, yrši aušveldur biti fyrir žessa marghöfša sókn aš réttindum okkar – žeim réttindum sem Evrópumįlarįšherra Spįnar kallaši réttilega, ķ fyrrnefndu vištali, „forréttindastöšu" ķslenzkrar žjóšar.

En Kristinn R. Ólafsson reyndi žó aš żta rįšherranum upp aš vegg, žar kominn ķ mįlinu, sem fyrr er frį sagt, og knżja į um svör, en takiš lķka eftir, hve flóttalegur sį sķšarnefndi veršur, einkum ķ lokaoršunum:

  • Kristinn R.: Vęri mögulegt fyrir ESB, eša aš įliti Spįnverja, aš žaš višurkenndi sjįvarśtveg sem lķfsnaušsynlega aušlind fyrir Ķsland og aš Ķslendingar višhéldu formlegri stjórnun žeirra mįla?
  • Martķn Fragueiro: "Žaš er mjög erfitt aš įkvarša um žetta. Sjįvarśtvegur er mjög mikilvęgur ķslensku efnahagslķfi...(-) ...og ekki ašeins til aš fullnęgja innanlandseftirspurn heldur er śtflutningsmarkašurinn helsti markašur Ķslands. Ég hygg aš ķ Evrópusambandinu séu fjölžętt tengsl, viš erum į sameiginlegum markaši og hagsmunirnir margir. Žetta snżst um aš finna jafnvęgi milli hagsmuna eins rķkis, hvort sem žaš er sendingar- eša móttökurķkiš, ķ žessu tilfelli framkvęmdastjórn Evrópusambandsins, og hvers lands. Ég hygg aš žetta verši aš brjóta til mergjar ķ višręšunum og žaš sé ótķmabęrt aš gera grein fyrir hver afstaša Spįnar veršur."

Žarna falla almenn orš, ž. į m. nokkur sem hljóma eins og sanngirni og skilningur, en žau hafa rįšherrar gjarnan uppi, žótt žeir hyggi į įsęlni og kannski ekki sķzt žį. (Lįtum Grķm Thomsen žekkja valdamennina, en menn telja kvęši hans um Gošmund į Glęsivöllum óm af hans diplómatķsku reynslu ķ Parķs og vķšar.) – En "jafnvęgiš" sem rįšherrann talar hér ķtrekaš um merkir ekkert minna en mįlamišlanir og hrossakaup. Og ętlum viš aš hafa jafn-ótrśan mann og Össur Skarphéšinsson sem kaupahéšin į okkar vegum til aš gera śt um žau hrossakaup fyrir ķslenzka žjóš aš henni óspuršri?

* Višauki 9.6. 2012: Einnig Stefan Füle višurkenndi ósjįlfrįtt (žótt žaš vęri ekki meginįherzla hans) ķ vištalinu viš Boga Įgśstsson ķ Sjónvarpinu nżlega, aš ķ žessu ašildarmįli Ķslands vęri lķka um hagsmuni Evrópusambandsins aš ręša, og er sś jįtning hans žvert gegn žvķ, sem żmsir ESB-sinnar hér į landi hafa leyft sér aš fullyrša og jafnvel sumir hverjir lįtiš sem inntaka Ķslands yrši nż byrši į Evrópusambandinu!!!

*Sjį žessa grein: Ķslendingar gętu žurft aš greiša skašabętur vegna žorskastrķšanna, sem byggir į frétt ķ Rķkisśtvarpinu 9. febrśar 2007. Fréttin er öll afar athyglisverš og langt frį žvķ aš vera śrelt, heldur kannski einmitt tķmabęrari lesning nś en nokkru sinni fyrr. Menn lesi hana alla, sér til upplżsingar (raunar er hśn stutt), en ég tek hér upp lokaorš hennar:

  • "Reglan um hlutfallslegan stöšugleika fjallar um fiskveiširéttindi mišaš viš veišireynslu žjóša en einnig um skašabętur vegna tapašra veiša. Stefįn segir hugsanlegt aš gangi Ķslendingar ķ Evrópusambandiš krefjist ašrar fiskveišižjóšir skašabóta vegna tapašra veiša žegar Ķslendingar fęršu śt fiskveišilögsögu sķna."
 
Jón Valur Jensson.
Endurbirt grein af Moggabloggi höfundar 5. september 2009, en hér meš nokkrum oršalagsbreytingum, einkum framan til, og uppfęrslu fįeinna atriša, til aš menn įtti sig betur į samhenginu.

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband