Fęrsluflokkur: Fiskveišar, sjįvarśtvegur

Eftirminnileg orš leištoga Gręnlendinga

Jonathan Motzfeldt, leiš­togi gręn­lenzku land­stjórn­ar­inn­ar, sagši žetta um mögu­leikann į žvķ, aš Gręn­land fęri aftur ķ ESB: "Haldiš žiš aš ég ętli aš fara aš lįta eitthvert ķtalskt möppu­dżr segja mér til um žaš, hvort ég megi fara śt į minni trillu aš veiša žorsk ķ sošiš?!"

Žaš er įgętt aš minna į žetta nś, žegar ritstjóri Fréttablašsins gleymir ķ leišara sķnum ķ dag, aš Gręnland gekk śr Evrópusambandinu eins fljótt og mögulegt var eftir aš žjóšin fekk rįšin yfir eigin mįlum ķ hendur. "Margt er óljóst," skrifar ritstjóri Fréttablašsins um Brexit-mįliš og śtgöngu Breta, "enda hefur engin žjóš gengiš śr Evrópusambandinu įšur." En žetta er rangt. Gręnlendingar gengu śr Evrópubandalaginu 1985, en höfšu fariš inn ķ žaš naušugir 1973, sem hluti af danska rķkinu ...

"žrįtt fyrir aš um 70% žjóšarinnar greiddu atkvęši gegn žvķ. Gręnlendingar sóttu fast aš fį forsjį eigin mįla. Žeir fengu heimastjórn 1979 og žį var jafnframt hafin formleg grasrótarbarįtta fyrir žvķ aš segja Gręnland śr Efnahagsbandalaginu. Eftir aš góšur meirihluti Gręnlendinga hafši samžykkt ķ rįšgefandi žjóšaratkvęšagreišslu 1982 aš segja sig śr Efnahagsbandalaginu, hófust samningar um śrsögn sem lauk 1985 meš formlegri śtgöngu Gręnlendinga.

Gręnlendingar uršu žó aš lįta Efnahagsbandalaginu eftir tiltekin réttindi svo sem til veiša ķ gręnlensku lögsögunni og żmsar ašrar skuldbindingar sem sambandsrķkin gįfu ekki eftir ..."

-- Jón Bjarnason, fv. sjįvarśtvegsrįšherra (http://vinstrivaktin.blog.is/blog/vinstrivaktin/entry/1366342/)

Į breytilegu korti hér geta menn séš śtženslu/minnkun ESB į įrunum 1957 til 2013:  http://fullveldi.blog.is/blog/fullveldi/entry/1359071/
Žar sést Gręnland koma inn 1973 og hverfa śt af kortinu 1986.
 Og innan fįrra missera dettur Stóra-Bretland śt!

Hér er svo góš mynd af Jonathan Motzfeldt meš sinni ķslenzku konu, Kristjönu Gušrśnu Gušmundsdóttur:

Jónatan Motzfeldt įsamt Kristjönu Gušrśnu Gušmundsdóttur, eiginkonu sinni. Mynd: Morten Juhl

Jón Valur Jensson.


Eitt sinn įgjarnt ESB įvallt įgjarnt - vill halda öllum veiširétti viš Bretland!

Kröfur ESB til Breta vegna Brexit sanna hve vara­samt er aš gefa žessu stór­veldi nokkuš eftir af fullveldi. ÖLL veiši­rétt­indi, sem Bretar uršu nauš­ugir* jafnt sem vilj­ugir** aš gefa ESB-rķkjum, vill ESB halda ķ žrįtt fyrir Brexit!

Žetta er ljóst af minn­is­blaši frį ESB-žing­inu sem lekiš var til fjöl­mišla.

Von­ir breskra sjó­manna um aš Bret­land gęti end­ur­heimt fiski­mišin ķ kring­um landiš ķ kjöl­far śt­göngu lands­ins śr Evr­ópu­sam­band­inu gętu oršiš aš engu ķ kjöl­fariš. (Mbl.is)

En žetta hafši einmitt veriš eitt af žvķ, sem męlti meš śrsögn: aš žį myndu brezkir sjómenn end­ur­heimta mišin aš fullu til sķn, ķ staš žess aš deila žeim meš Spįnverjum, Hollendingum o.fl. žjóšum.

Frį žessu er greint į frétta­vef breska dag­blašsins Guar­di­an en minn­is­blašiš, sem blašiš hef­ur und­ir hönd­um, inni­held­ur upp­kast aš sjö įkvęšum sem žing­menn į Evr­ópužing­inu vilja aš verši ķ fyr­ir­hugušum samn­ingi į milli Bret­lands og Evr­ópu­sam­bands­ins um śt­göngu lands­ins. Stefnt er aš žvķ aš višręšur um śt­göng­una hefj­ist sķšar į žessu įri.

Fram kem­ur ķ minn­is­blašinu „ekki verši um aš ręša aukn­ingu ķ hlut­deild Bret­lands ķ afla­heim­ild­um ķ sam­eig­in­leg­um fiski­stofn­um (nś­ver­andi skipt­ing afla­heim­ilda verši óbreytt ķ lög­sögu Evr­ópu­sam­bands­ins og Bret­lands)“. Enn­frem­ur aš meš til­liti til skuld­bind­inga į vett­vangi Sam­einušu žjóšanna um sjįlf­bęr­ar veišar sé „erfitt aš sjį nokk­urn ann­an val­kost en įfram­hald­andi notk­un į sam­eig­in­legri sjįv­ar­śt­vegs­stefnu sam­bands­ins“. (Mbl.is)

Žetta eru stóralvarlegar fréttir fyrir brezkan sjįvarśtveg, ef Brussel­mönnum tekst aš žjösnast į Bretum ķ žessu efni. En hvaša trompspili getur Evrópu­sam­bandiš spilaš śt ķ žvķ reiptogi? Jś, sam­kvęmt minn­is­blašinu vill sjįv­ar­śt­vegs­nefnd Evr­ópužings­ins aš ašgang­ur Bret­lands aš innri markaši sam­bands­ins verši hįšur žvķ skil­yrši aš Bret­ar "haldi įfram ķ heišri rétt­indi og skyld­ur sam­kvęmt sam­eig­in­legu sjįv­ar­śt­vegs­stefn­unni"!

Žarna stendur sem sé til aš nota ašgang aš innri markašnum sem žumal­skrśfu į Breta aš gefa įfram eftir fisk­veiši­réttindi sem ESB-rķki höfšu fengiš ķ brezkri fiskveišilögsögu vegna ESB-ašildar Breta! Nś vill Evrópusambandiš ķ įgirnd sinni mśra žaš inn sem óbreytanlegt, en kannski mešfram til aš fęla önnur mešlimarķki frį žvķ aš endurtaka Brexit-leikinn. Frexit yrši, fį Frakkar hér meš aš vita, žeim ekki aš kostnašarlausu né til aš endurheimta frelsi sitt aš fullu.

Svo eru sumir hér į Ķslandi sem ķmynda sér, aš veiši­réttur hér viš land sé eša öllu heldur yrši ekki mikils virši fyrir Evrópu­sambands­rķki! Samt er įrlegur afli hér viš land margfaldur į viš žaš sem veišist ķ brezkri lögsögu! Og vitnisburšur spęnskra rįšherra*** var t.d. órękt vitni um žaš, hversu mikill įvinning Spįn­verjar sįu ķ Össurar-umsókninni 2009 fyrir sinn eigin sjįvarśtveg.

Bresk­ir sjó­menn hafa lengi veriš gagn­rżn­ir į sam­eig­in­lega sjįv­ar­śt­vegs­stefnu Evr­ópu­sam­bands­ins. (Mbl.is) Ekki er viš žaš komandi hjį sjįv­ar­śt­vegs­nefnd ESB-žings­ins aš žessir brezku sjómenn hafi sitt fram; ašgang­ur aš innri mark­aši sam­bands­ins į įfram aš vera hįšur žessu skil­yrši: aš Bret­ar beygi sig fyrir sam­eig­in­legu sjįv­ar­śt­vegs­stefn­unni, en ekki ašeins žaš, heldur žetta aš auki:

Sjįv­ar­śt­vegs­nefnd­in vill enn­frem­ur aš fiski­skip frį rķkj­um Evr­ópu­sam­bands­ins geti įfram siglt und­ir bresk­um fįna, en greint hef­ur veriš frį žvķ aš hol­lenska śt­geršarfé­lagiš Cornel­is Vr­olijk veiši 23% afla­heim­ilda ķ enskri lög­sögu aš žvķ er seg­ir ķ frétt­inni. Enn­frem­ur aš fiski­skip frį Evr­ópu­sam­band­inu verši aš njóta sömu rétt­inda ķ Bretlandi og bresk fiski­skip. Ekki verši heim­ilt aš setja skil­yrši sem gętu hindraš starf­semi žeirra inn­an Bret­lands. (Sama frétt, leturbr. JVJ.)

Og žaš er hnykkt į öllu žessu ķ minn­is­blaši ESB-žingnefndarinnar, ž.e.

aš framtķšartengsl Bret­lands og Evr­ópu­sam­bands­ins į sviši sjįv­ar­śt­vegs­mįla verši aš skoša ķ sam­hengi viš vilja Breta til žess aš halda nįn­um tengsl­um viš sam­starfs­rķki inn­an sam­bands­ins og innri markaš žess. „Sér­hver samn­ing­ur sem trygg­ir ašgang Bret­lands aš innri mark­aši Evr­ópu­sam­bands­ins veršur aš tryggja ašgang aš fiski­mišum Bret­lands fyr­ir fiski­skip sam­bands­ins. (Mbl.is)

Og nś geta ESB-innlimunarsinnarnir bariš sér į brjóst ķ hugmóši yfir žvķ, hvķlķkt sé sjįlfstraust og stęrilęti Brusselmanna gagnvart gamla brezka ljóninu, sem žeir vilja gjarnan aš lyppist nišur ķ bśri sķnu og hķmi žar įfram undirgefiš viš svipuhöggin frį Brussel og Strassborg. En brezkir sjómenn eiga örugglega eftir aš lįta ķ sér heyra vegna žessa yfirgangs.

Jón Valur Jensson.

* Ķ dómsmįlum, žar sem ESB-dómstóllinn ķ Lśxemborg hafši śrslitavaldiš, ESB-rķkjum ķ hag. Sjį nįnar: Tengsl Ķslands og Evrópusambandsins. Skżrsla Evrópunefndar. Forsętisrįšuneytiš, Rv. 2007, bls. 99-100, sbr. einnig hér: ESB tekur sér alręšisvald yfir fiskveišilögsögu milli 12 og 200 mķlna!
** Ķ inntökusįttmįla Stóra-Bretlands.
LESIŠ ennfremur:

mbl.is ESB vill veiša įfram viš Bretland
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er Ķslendingum aš koma enn meira ķ koll aš taka žįtt ķ Rśssabanni ESB?

Nś ętla Rśssar sér aš veiša 25.000 tonn af karfa viš Reykjaneshrygg, žrisvar sinnum meira en rįšlagša heildarveiši.
  • Rśssar višurkenna ekki stofnmat NA-Atlantshafsfiskveiširįšsins, en žaš lagši til aš engar karfaveišar yršu stundašar nęstu tvö įr.
  • Į nżafstöšnum įrsfundi rįšsins ķ Lundśnum var felld tillaga Ķslands um aš veišar yršu stöšvašar; karfi hefur veriš ofveiddur um įrabil og tveir stofnar hans eru taldir ķ śtrżmingarhęttu. Rśssar hafa sett sér einhliša kvóta, Evrópusambandiš og Danmörk fyrir hönd Fęreyja og Gręnlands hafa ekki sętt sig viš aš Rśssar sętu einir aš veišunum og hafa viljaš takmarka žęr. (RŚV.is)

Žaš mżkir ekki hug Rśssa gagnvart Ķslandi, aš stjórnvöld hér hafa tekiš fullan žįtt ķ frįleitum og vonlausum višskiptatakmörkunum Evrópusambandsins gagnvart žessu mikla višskiptalandi okkar fram į sķšustu įr.

  • Į fundinum var samžykkt tillaga um 7.500 tonna heildarveiši. Žegar hśn leggst viš 25 žśsund einhliša kvóta Rśssa gęti heildarveišin oršiš um 30 žśsund tonn. Į vef atvinnuvegarįšuneytisins segir aš nišurstašan sé Ķslendingum mikil vonbrigši (Rśv)

Hvenęr ętla stjórnvöld aš sansast ķ žessu mįli og hętta aš refsa śtgeršar- og sjómönnum fyrir žaš sem žeir bera enga įbyrgš į? Grķšarlegt tap hefur žegar oršiš af sölubanninu į Rśssland, einkum vegna makrķls. Sį stinni og góši fiskur į annaš skiliš en aš lenda ķ gśanói skammsżnna, ESB-žjónandi ķslenzkra rįšherra. Įhrifin į karfaveišarnar eru svo annaš kjaftshögg į ķslenzkan sjįvarśtveg. 

Jón Valur Jensson.


Fréttamenn ęttu aš krefja Smįra McCarthy um svör

Smįri McCarthy, sem kosinn hefur veriš žingmašur Pķrata žrįtt fyrir fįdęma-klaufaleg ummęli, upplżsti ķ śtvarpsžętti um daginn, aš Evrópusambandiš vilji leggja mikiš į sig til aš fį Ķsland inn. "Hvašan hann hefur žaš, veit ég ekki," sagši Pétur Gunnlaugsson į Śtvarpi Sögu um žetta ķ sķšdegisžętti ķ dag, žar sem Vigdķs Hauksdóttir er gestur žįttarins.

Sjįlfur sagšist Smįri McCarthy vera fylgjandi inngöngu Ķslands ķ ESB. En hann viršist ķ einhverju sérstöku sambandi viš Brusselmenn, og ęttu fréttamenn aš ganga į hann og krefja hann um svör viš žvķ, hvaša ESB-menn hafi upplżst hann um žennan mikla įhuga Evrópusambandsins į Ķslandi.

Vitaskuld er įhugi stórveldisins į Ķslandi engin nż frétt, en žaš hafa żmsir žrętt fyrir hann og lįtiš jafnvel sem stórveldiš myndi ekkert hagnast į žvķ aš nį Ķslandi inn! Samt eru ekki ašeins lķfskjör betri hér en mešaltališ ķ ESB, hagvöxtur meiri, atvinnuleysiš mun minna o.s.frv., heldur eru aušlindir okkar mikils virši, bęši į og undir jöršu og fiskimiš okkar žau aušugustu ķ Evrópu um aldir, eins og mikil fiskisókn Breta, Frakka, Žjóšverja, Belgja o.fl. žjóša til Ķslands bar vitni um og ķtrekuš herskipavernd brezka flotans meš fiskveišum žeirra hér ķ žorskastrķšunum.

Margir Ķslendingar eru andvķgir her ķ landi, en eftir grķšarlega mikilvęgri hernašarašstöšu landsins slęgjast Žjóšverjar ķ gegnum ESB, sbr. žessa frétt: Island will der EU beitreten! “Auch ein strategisches Interesse”, sem undirritašur sagši frį į Vķsisbloggi sķnu, mešan žaš var og hét, og veršur sś grein endurbirt hér sem fyrst (žvķ aš žrįtt fyrir aš 365 mišlar hafi fyrir­vara­laust lagt nišur gervallt Vķsisblogg žśsunda manna og allar umręšur žar til margra įra, žį var undirritašur svo forsjįll aš taka afrit af sķnum pistlum žar).

Viš fengjum, vel aš merkja, ekki aš rįša žvķ, hvort landiš yrši notaš til heręfinga og herstöšva (bęši flughers og flota), ef ESB-innlimunarsinnušum flokkum tękist aš afsala landi og žjóš fullveldisrétti og sjįlfstęši ķ hendur yfirdrottnaranna ķ Brussel. Nįnar um žetta ķ nefndri grein.

Sbr. einnig eftirfarandi grein į Moggabloggi undirritašs 22. aprķl 2010: Žżzka žingiš samžykkti ķ dag EU/ESB-umsókn Össurar og Jóhönnu! -- einnig ķ öšrum pistli 23. aprķl 2010: Žżzka sambandsžingiš samžykkti inngönguvišręšur Ķslendinga (Össurar umfram allt!!!) viš Evrópubandalagiš (EU).

Jón Valur Jensson.


"Višreisn" vill taka žįtt ķ aš manna eša kosta ESB-her (fylgir ķ pakkanum meš innlimun ķ ESB įsamt öšru ókręsilegu)

Ķ Brexit-vandręšum vilja Bruss­el-rįšamenn žétta raširnar, styrkja völd ESB og m.a. koma į fót ESB-her (en vilja ekki aš Frakk­ar sjįi einir um žaš).

Hér er nż skošana­könnun um afstöšu Ķs­lend­inga til žessa fram­tķšar"kosts":

SKOŠ­ANA­KÖNNUN į vef Śtvarps Sögu 15. til 16. sept. 2016:

Eiga Ķslendingar aš taka žįtt ķ hernašarsamstafi Evrópusambandsins?

  •  Nei: 90,63%
  •  Jį: 7,07%
  •  Hlutlaus: 2,29%.
Ekki margir fylgjandi hér žessu framtķšarmįli "Višreisnar"! Augljóst er, aš ESB-her yrši rekinn og mannašur af öllum mešlimarķkjunum. Ef viš Ķslendingar fęrum žarna inn, aš hvöt gamalla Icesave-berserkja eins og Benedikts Jóhannessonar Zoėga, žį er višbśiš, aš Ķsland yrši aš bjóša fram nżliša ķ žann her, hvort sem um beina herskyldu yrši aš ręša ešur ei. En ef hér yrši žvertekiš fyrir žaš af stjórnvöldum aš manna žann her meš Ķslendingum, žį yrši aš sjįlfsögšu ętlazt til žess, aš viš yršum aš borga žeim mun meira framlag til aš standa undir kostnaši viš žann her.
 
Svo er ekki einu sinni vķst, aš ķslenzk stjórnvöld ķ ESB-mešlimarķki gętu neitaš žeim Ķslendingum, sem hefšu įhuga į svona hernašar-ęvintżramennsku, um aš munztra sig ķ ESB-herinn -- žeir yršu śrskuršašir jafnrétthįir til aš afla sér slķkrar vinnu eins og borgarar ķ öšrum ESB-rķkjum -- jį śrskuršašir žaš ķ sérstakri įkvöršun ESB-dómstólsins ķ Lśxemborg, sem eins og allir eiga aš vita yrši ęšsti dómstóll Ķslands, ef Višreisnar- og öšrum landsölumönnum hér į landi tękist aš koma okkur undir ok Evrópusambandsins.
 
En tökum svo lķka eftir žessu:
  • "Višreisn" vill afnema hér hvalveišar og selveiši fyrir fullt og allt, einnig hįkarlaveiši, til aš žókknast Evrópusambandinu. 
  • "Višreisn" vill kippa stošunum undan ķslenzkri landbśnašarframleišslu meš žvķ aš leyfa hér innflutning į kjöti frį ESB-löndum, žar sem notuš eru 60 sinnum meiri sżklalyf ķ hrįefniš en hér (Spįnn) eša 40 sinnum meiri (Žżzkaland).
  • "Višreisn" vill gefa evrópskum aušhringum skotleyfi į ķslenzkar śtgeršir og opna hér fiskimišin fyrir jafnri ašstöšu ESB-śtgerša.*
Og žį er alveg ógetiš um stęrsta mįliš: aš lög Evrópusambandsins yršu öll aš lögum hér, og žar sem žau rękjust į ķslenzk lög, myndu lög ESB rįša śrslitum. Kęmu upp vafaatriši žar um, yrši valdiš ķ höndum ESB-dómstólsins ś Lśxemborg aš śrskurša um žaš "rétta"!
 
Upp į slķkar trakteringar bjóša bęši "Višreisn" og Samfylkingin ķslenzkri žjóš ķ ašdraganda komandi žingkosninga!
 
* Sbr. m.a.: 

Og sķšast, en ekki sķzt: Haraldur HanssonĶsland svipt sjįlfsforręši.

Jón Valur Jensson.

mbl.is Segir ESB ķ erfišri stöšu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvar stendur frambjóšandi ķ 1. sęti D-lista ķ NV-kjördęmi gagnvart Evrópusambandinu?

Teitur Björn Einarsson. Teitur Björn Einarsson, aš­stoš­ar­mašur Bjarna Ben. og sonur hins virta og vinsęla Ein­ars Odds Kristjįns­sonar, gefur kost į sér ķ efsta sętiš ķ kjör­dęmi föš­ur sķns heit­ins. En hvar stendur hann ķ mįlum?

Teitur var 1. varaformašur SUS žegar hann ritaši grein meš formanni SUS, Žórlindi Kjartanssyni, ķ Morgun­blašiš 18. desember 2008. Hśn er hér, opin öllum til lestrar: Aušlindir, fullveldi og ESB.

Ķ greininni segja žeir unga sjįlfstęšis­menn hafa veriš "sammįla landsfundum flokksins į sķšustu įrum og įlyktaš aš ašild aš Evrópu­sambandinu sé ekki ķ samręmi viš hagsmuni Ķslendinga," en žrįtt fyrir žaš hafi žeir "viljaš knżja į um breytingar ķ gjaldmišla­mįlum. Viš viljum aš sóst verši eftir žvķ aš semja um tengingu viš evru, eša annar gjaldmišill tekinn upp einhliša eša ķ samstarfi viš ašra," segja žeir.

Žeir tala bęši almennt um "kosti og galla" Evrópu­sambands­ašildar, en hugsun žeirra er einna skżrust ķ žessum mįlsgreinum (og hér feitletrar undirritašur mikilvęgar stašreyndir):

"Žaš žarf einnig aš ręša um mögulega framtķšaržróun Evrópu­sambandsins žvķ žótt framtķšin sé órįšin og óviss geta stjórnmįlamenn ekki skorast undan žvķ aš leggja dómgreind sķna į hvernig hśn verši. Evrópusam­band­iš er langt frį žvķ aš vera fullskapaš ķ sinni endanlegu mynd. Žaš tekur stöšugum breytingum. Ķ žvķ ljósi er žörf į opinskįrri og heišarlegri umręšu um žį žróun sem į sér staš ķ žį įtt aš sambandiš taki į sig stöšugt sterkari mynd sambandsrķkis.

Žaš žarf jafnframt aš komast upp śr žeim hjólförum umręšunnar aš ašildarumsókn aš Evrópusambandinu sé einhvers konar töfralausn į skammtķmavandamįlum – klassķsk ķslensk redding. Svo er vitaskuld ekki. Ašild aš Evrópu­sambandinu er heldur enginn björgunar­hringur sem viš getum gripiš ķ nśna žegar siglingin er erfiš, en hent frį okkur žegar betur višrar. Žvert į móti vęri um nįnast óafturkręft skref aš ręša ef af yrši. Žaš ber žvķ aš hafna allir skammsżni og óskhyggju varšandi hvaš kunni aš felast ķ ašild aš Evrópusambandinu."

Ķ kaflanum Fullveldi žjóšarinnar įttu žeir svo mjög góšan sprett ķ žessum upphafs-mįlsliš (aftur er feitletraš žaš, sem Fullveldisvaktin kann aš meta):

"Viš ašild aš Evrópusambandinu žyrfti Ķsland aš undirgangast žaš skilyrši aš lög Evrópusambandsins yršu rétthęrri en öll önnur lög į Ķslandi. Jafnvel įkvęši stjórnarskrįr žyrftu aš vķkja fyrir lögum Evrópu­sambandsins ef žannig bęri undir. Um žetta atriši er ekki deilt og į žessu yršu engar undanžįgur. Slķkt afsal į völdum žings og žjóšar er nokkuš sem įkaflega erfitt er aš kyngja žótt reyndin sé sś aš meš samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš žarf Ķsland hvort sem er aš taka upp stóran hluta Evrópulöggjafar inn ķ sķn eigin lög. Stóri munurinn er hins vegar sį aš Ķsland hefur undirgengist aš taka eingöngu upp ķ landsrétt reglur Evrópusambandsins į žeim svišum sem heyra undir samninginn, žaš er į svišum sem snerta hinn sameiginlega markaš. Žaš er žvķ ljóst aš ašild aš Evrópusambandinu fęli ķ sér mjög verulegt afsal fullveldis og sérstaklega ef litiš er til žeirrar žróunar aš stöšugt er veriš aš setja fleiri mįlaflokka undir Evrópusambandiš. Ķ nśverandi kerfi er Ķsland ekki skuldbundiš til žess aš fylgja meš ķ žeirri žróun. Spurningin um ašild aš Evrópu­sam­bandinu tekur žvķ ekki ašeins til hvernig Evrópusambandiš er byggt upp ķ dag heldur hvers konar sambandsrķki Evrópusambandiš veršur eftir nokkur įr eša įratugi."

Žrįtt fyrir žetta er żmislegt ķ framhaldinu žess ešlis ķ greininni, aš höfundar fara aftur aš slį śr og ķ og eru jafnvel ekki meš žaš 100% į hreinu, aš sjįvarśtvegsmįlin męli einna sterkast gegn "ašild", segja aš vķsu: "Ķsland er eina landiš žar sem sjįvarśtvegur er slķk undirstaša og ešlilegt er aš viš óttumst aš sś stašreynd muni męta takmörkušum skilningi žegar fram lķša stundir," ž.e.a.s. ķ Evrópusambandinu, ef landiš gengi ķ žaš.

Žeir spį žar ennfremur ķ "endurskošun į sjįvarśtvegsstefnu ESB," sem standi yfir, og bęta viš: "Įhugavert veršur aš sjį nišurstöšu žeirrar vinnu, en vķsbendingar hafa veriš uppi um aš žar kunni aš miša ķ skynsamlegri įtt. Vera mį aš ķslenskur sjįvarśtvegur geti jafnvel stašiš frammi fyrir auknum tękifęrum viš ašild aš Evrópusambandinu."

Žetta er afar óraunsętt og žvert gegn öllu sem skynsamlegast veršur tališ og byggt į stašreyndum. Tvķmenningarnir reynast žannig vera farnir aš spį verulega ķ Evrópusambandiš ķ staš žess aš standa traustan vörš um fullveldiš. Og į žį lund eru sjįlf lokaorš žeirra ķ greininni:

"Ef Ķsland sękir um ašild aš Evrópusambandinu ętti ķ raun ašeins tvennt aš koma til greina hvaš varšar sjįvarśtveginn. Annašhvort varanleg undanžįga frį nśverandi kerfi eša Evrópusambandiš hanni nżtt og skynsamlegra kerfi sem Ķslendingar geti fellt sig viš."

Žetta eru fįnżtar bollaleggingar og taka ekkert miš af žvķ, hve hörš stefna ESB er ķ žessum mįlum, né af hinu, aš meš ęšsta lagavald ķ höndum getur sam­bandiš alltaf breytt mįlum eftir į. Žessi linkind tvķmenninganna er ekki ķ stķl bjargvęttarins réttnefnda, Einars Odds, sem starfaši fyrir vinnandi stéttir landsins og ekki sķzt sjómenn og sjįvarśtveginn.

En sé leitaš yngri heimilda um afstöšu Teits til Evrópusambandsins, mį vitna til žess, aš Vilborg G. Hansen hafši haustiš 2012 skošanakönnun mešal fram­bjóš­enda ķ prófkjöri Sjįlfstęšis­flokksins, könnun sem Siguršur Sigurš­arson birti nišurstöšurnar śr HÉR, og žar kom ķ ljós, aš Teitur Björn var einn žeirra 14, sem voru "į móti ašild aš Evrópusambandinu og įframhaldandi višręšum," en 5 ašrir frambjóšendur vildu żmist "halda įfram višręšum eša fresta žeim."

Ķ öšrum mįlum mun Teitur Björn vera heldur til vinstri ķ Sjįlfstęšisflokknum, hann og hans fólk studdi til dęmis Gušna Th. Jóhannesson ķ forseta­kosn­ingunum, gegn fyrrverandi formanni flokksins, Davķš Oddssyni. Ennfremur studdi sama fjölskylda mótframboš Samfylkingarkonunnar Žóru Arnórsdóttur įriš 2012 gegn fullveldis­sinnanum Ólafi Ragnari Grķmssyni. (En hver fjįr­magn­aši kostnašar­sama kosninga­barįttu Žóru, hefur žaš veriš upplżst?)

Žį mun Teitur vera eindreginn fylgjandi fjölmenningar­hyggjunnar, m.a. byggingar mosku ķ Sogamżri, į gömlu landi Višeyjaklausturs. Mįgur hans, Illugi Gunnarsson rįšherra, bętti um betur meš žvķ aš styšja lķka ašra mosku, žį "ķslenzku" ķ Feneyjum, og veita til hennar tugum milljóna króna, enda žurftu fįtękir į Ķslandi ekki į žeim peningum aš halda, sķzt öryrkjar og eftirlaunamenn!

Próf­kjör Sjįlfstęšisflokksins fer fram ķ Noršvesturkjör­dęm­i 3. sept­em­ber.

PS. Grein žessi er žįttur ķ žvķ aš fylgjast meš afstöšu frambjóšenda fyrir komandi kosningar ķ Evrópusambandsmįlum og umfram allt ķ fullveldismįlum, eins og įšur hefur veriš gert fyrir forsetakosningar.

Jón Valur Jensson.


mbl.is Teitur Björn gefur kost į sér
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Evrópusambandiš tekur sér alręšisvald yfir fiskveišilögsögu milli 12 og 200 mķlna!

Aušskilin er višvarandi andstaša žjóšar­innar gegn inntöku ķ evrópskt stór­veldi.

"Laga­setn­ing­arvald į sviši sjįvar­śtvegs er fyrst og fremst hjį stofn­unum ESB og ašild­ar­rķkin hafa fram­selt vald til stefnu­mót­unar į sviši sjįvar­śtvegs til sam­bands­ins.­[nmgr.244] Afleidd lög­gjöf į žessu sviši žarf aukinn meirihluta atkvęša ķ rįšherra­rįšinu til aš hljóta samžykki, en Evrópu­žingiš hefur eingöngu rįšgef­andi hlut­verk į žessu sviši.­[nmgr.245]"

Hér er engin miskunn hjį Magnśsi, en vitnaš var meš žessu ķ opinberan texta: Tengsl Ķslands og Evrópu­sambands­ins, meš undir­titlinum "Skżrsla Evrópu­nefndar um samstarfiš į vettvangi EES og Schengen og um įlita­efni varšandi hugsan­lega ašild Ķslands aš Evrópu­sambandinu", forsętisrįšuneytiš, Rv. 2007, bls. 96 (allar feitletranir mķnar, JVJ). Og įfram segir ķ textanum (og TAKIŠ VEL EFTIR FYRSTU SETN­ING­UNNI):

  • "Samkvęmt megin­reglunni um jafnan ašgang hafa öll ašildar­rķki ESB ótvķręšan rétt fyrir fiski­skip sķn til veiša į öllum mišum ašildar­rķkjanna innan 200 mķlna markanna.246
  • Sį ašgangur er žó ekki ótak­markašur žvķ reglur sambandsins um įkvöršun hįmarks­afla og śthlutun afla­heimilda til ašildar­rķkjanna fela ķ sér „veigamikla takmörkun į megin­reglunni um jafnan ašgang“ žar sem fiskiskipum er einungis heimilt aš veiša į žeim svęšum og śr žeim stofnum sem afla­heimildirnar eru bundnar viš.[247]
  • [Bls. 97:]
  • Ašildarrķkjunum er einnig heimilt aš takmarka veišar į svęšinu śt aš 12 mķlum viš eigin skip,[248] auk žess sem veišar į nokkrum öšrum svęšum eru takmarkašar vegna verndar­sjónarmiša.[249] Žį er ašildar­rķkjum heimilt aš grķpa til neyšar­rįšstafana og setja reglur til verndar fiski­stofnunum žegar įkvešnir fiskistofnar eša fiskimiš eru ķ verulegri hęttu og tališ er aš tafir myndu leiša til tjóns.[250] Loks ber aš nefna aš ašildarrķkjum er heimilt aš grķpa til rįšstafana sem miša aš verndun og stjórnun fiskistofna žegar um er aš ręša fiskistofna sem eru stašbundnir og varša eingöngu skip frį viškomandi ašildarrķki. Žessar rįšstafanir verša žó aš vera ķ samręmi viš markmiš sameiginlegu sjįvar­śtvegs­stefnunnar og mega ekki ganga lengra en löggjöf ESB segir til um."[251]

NEŠANMĮLSGREINAR viš tilvitnaša textann hér fyrir ofan, ķ sama riti:

244 Sbr. m.a. 5. gr., 6. gr. og 7. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

245 Sbr. 2. mgr. 37. gr. Rómarsįttmįlans. Hingaš til hafa eingöngu veriš settar reglugeršir į sviši sjįvarśtvegs, en ekki tilskipanir. Žaš er meginregla aš stofnanir ESB hafa valdheimildir til aš setja reglur į sviši sjįvarśtvegs. Ķ dómi gegn Bretlandi nr. 804/79 kom fram aš žótt rįšiš hefši ekki sett reglur į žvķ sviši sem valdframsal ašildarrķkjanna tekur til hefšu ašildar­rķkin ekki heimild til aš setja reglur į viškomandi sviši. Žvķ var einnig slegiš föstu aš vald til žess aš setja reglur um verndar­rįšstafanir į hafinu féllu aš öllu leyti undir valdsviš stofnana ESB en ekki undir valdsviš ašildar­rķkjanna.

246 Sbr. 17. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

247 Óttar Pįlsson og Stefįn Mįr Stefįnsson (2003), bls. 53-54.

248 Sbr. 1. mgr. 9. gr. og 2. mgr. 17. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002.

249 Sérstakar reglur gilda t.d. ķ kringum Hjaltlandseyjar og Orkneyjar og um veišar ķ Mišjaršarhafi og Eystrasalti.

250 Sbr. 8. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002. Žessar rįšstaf­anir mega ekki vara lengur en 3 mįnuši og žarf ašildarrķki m.a. aš tilkynna žęr til framkvęmda­stjórnarinnar, sem žarf aš samžykkja verndar­ašgerširnar, breyta žeim eša hafna innan 15 vinnudaga frį tilkynningu.

251 Sbr. 10. gr. reglugeršar rįšherrarįšsins nr. 2371/2002." (Tengsl Ķslands og Evrópusambandsins, meš undirtitlinum "Skżrsla Evrópunefndar um sam­starf­iš į vettvangi EES og Schengen og um įlitaefni varšandi hugsan­lega ašild Ķslands aš Evrópu­sambandinu", forsętis­rįšuneytiš, Rv. 2007, bls. 96-97, allar feitletranir mķnar, JVJ.)

Og hér er margt fyrir Esb-sinnana aš lęra og tileinka sér!

Svo męta hér Esb-erindrekar frį Möltu sem reyna aš "heilažvo" fullveldis-sinnašan alžingismann, Vigdķsi Hauksdóttur, meš žeim oršum, aš "Ķslendingar žyrftu ekki aš óttast neitt; lausn myndi finnast į sjįvarśtvegsmįlum"!!!

En žaš er ķ 1. lagi ljóst, aš "samkvęmt meginreglunni um jafnan ašgang hafa öll ašildarrķki ESB ótvķręšan rétt fyrir fiskiskip sķn til veiša į öllum mišum ašildarrķkjanna innan 200 mķlna markanna," ķ 2. lagi, aš sś hugmynd sumra, aš fiskveišilögsaga, sem snerti ekki lögsögu annarra Esb-rķkja, sé alveg sér į bįti og falli ekki undir žessa meginreglu, er einfaldlega villuhugmynd, sem hvergi sér staš ķ lögum Esb., og ķ 3. lagi, aš Malta fręšir okkur ekkert um aš óhętt sé aš sogast inn ķ Evrópusambandiš.

VIŠAUKI

Ķ žessu mikilvęga plaggi: FISKVEIŠISTEFNA ESB OG KVÓTAHOPP (utan­rķkis­rįšuneytiš, įgśst 2008), kom m.a. žetta fram (aušk. hér, jvj):

  • "Jafn ašgangur aš hafsvęšum og aušlindum hafsins er megin­regla ķ fiskveiši­stefnu Evrópusambandsins. Meginreglan um jafnan ašgang (equal access) hefur gilt frį įrinu 1970 žegar fyrsta reglugerš ESB um sjįvar­śtvegs­mįl var samžykkt, [Nmgr.1: Reglugerš 2141/70 um sameiginlega stefnu ķ uppbygg­ingu sjįvar­śtvegsins, 5. gr.] en hśn kemur nś fram ķ 1. mgr. 17. gr. grunnreglugeršar 2371/2002. [Nmgr.2: 1. mgr. 17. gr. grunn­reglugeršar 2371/2002 segir: Fiskveišiskip sambandsins skulu hafa jafnan ašgang aš haf­svęš­um og aušlindum į öllum haf­svęš­um sambandsins öšrum en žeim sem vķsaš er til ķ 2. mgr. (sérregla sem gildir innan 12 sjómķlna lögsögu ašildar­rķkjanna) aš virtum žeim reglum sem settar eru samkvęmt 2. kafla (hér er vķsaš til hvers konar verndar­rįšstafana).] Eftir 1983 hefur meginreglan um jafnan ašgang sętt verulegum takmörkunum en žaš įr var heildarstefna ķ sjįvar­śtvegs­mįlum lögfest meš žremur reglu­geršum ..." [Bls. 2, nįnar žar, en žessar reglu­geršir myndu ekki veita okkur neinn einka­rétt hér, žęr horfa ašeins til stofn­verndunar og fiskveiši­takmarkana Esb. (innsk. JVJ)]
  • "Viš ašild Ķslands aš ESB yršu fjįrfestingar annarra ESB borgara og fyrirtękja ķ ķslenskum sjįvarśtvegi heimilar. Ekki mętti mismuna erlendum ašilum ķ óhag, enda ęttu allir aš sitja viš sama borš." (Bls. 9.)
  • Meš brezkri löggjöf įriš 1983 var ķ varnarskyni fyrir sjómenn žar kvešiš į um, aš a.m.k. 75% hverrar fiskiskips-įhafnar "skyldi vera bśsett ķ Bretlandi. Į žetta reyndi ķ Agegate-mįlinu," og var fariš meš žaš ķ Evrópudómstólinn, sem taldi "aš meš žessu vęri brotiš gegn ESB-rétti žvķ žetta fęri gegn tilgangi og markmišum landskvótakerfisins." (Bls.5.)
  • "Evrópudómstóllinn śrskuršaši ķ s.k. Factortame-mįli aš umrędd skilyrši bresku laganna [annarra brezkra laga, innsk. jvj] um bśsetu eša rķkisfang vęru andstęš lögum Evrópusambandsins, einkum 43. gr. Rs. (įšur 52. gr.)[Rs. = Rómarsįttmįlinn] um rétt žegns og fyrirtękja til aš stofna og starfrękja sjįlfstęšan atvinnurekstur ķ öšru ašildarrķki og einnig 294. gr. Rs. (įšur 221. gr.) sem varšar jafnan rétt til fjįrfestinga ķ félögum. Dómstóllinn tók jafnframt fram aš heimilt vęri aš setja reglur um fiskiskip sem gerš eru śt frį ašildarrķkjunum, en óheimilt vęri aš tengja žęr į einhvern hįtt lögheimili eša žjóšerni eigenda śtgeršar." (Bls. 6.)
  • "Rétturinn til aš bśa, starfa og fjįrfesta hvar sem er ķ Evrópu­sambandinu er grundvöllur samstarfs ašildar­rķkjanna og žvķ gefst lķtiš svigrśm til aš banna einstakl­ingum og fyrir­tękjum aš fjįrfesta ķ sjįvar­śtvegs­fyrirtękjum annarra ašildar­rķkja." (Bls. 7.)

Um allt žetta mį lesa mun nįkvęmar og ķ fleiri atrišum ķ nefndri samantekt, sem er nś ekki nema tęplega 8 bls. texti + efnisyfirlit + heimildaskrį. Ég tel žó ekki nógu varlega įlyktaš žar sums stašar um įhęttuna af žvķ aš Ķsland lįti sogast ķ Evrópusambandiš.

Jón Valur Jensson.

Įšur birt į Moggabloggi höfundar 13. marz 2012, en er ķ jafngóšu gildi og žį.

Varšandi könnun MMR (sjį fréttartengil į Mbl.is hér nešar) mį geta žess, aš MJÖG hlynntir "ašild" aš Evrópusambandinu eru nś ķ maķ 2016 einungis 9,5% landsmanna skv. žeirri skošanakönnun, en MJÖG andvķgir eru 31,7%, meira en žrefalt fleiri. Žess vegna er žeim mun furšulegra aš forsetaframbjóšandinn Gušni Th. Jóhannesson ljįi mįls į žvķ aš Ķsland verši partur af žessu stór­veldi og nefni ranglega sem "kost", aš žį getum viš losnaš viš krónuna!* (Sjį hér: Gušni Th. Jóhannesson er ekki einaršur verjandi landsréttinda.)

* Margir segjast hafa žaš į móti krónunni, aš henni fylgi hįir vextir, en žaš er ekkert lögmįl, aš svo hljóti aš vera, heldur er bankastjórn Sešlabankans (og žar meš rķkisstjórn og Alžingi) įbyrg fyrir okurvaxtastefnunni, sbr. einnig upp­lżsingar frį Mį Wolfgang Mixa ķ žessari samantekt: Hęrri raunvextir hér en ķ nįgrannarķkjum hafa ekkert meš gjaldmišil okkar aš gera. -JVJ.


mbl.is Rśmur helmingur į móti inngöngu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stiklaš į stóru ķ sögu fullveldis okkar, śr Reykjavķkurbréfi ķ dag

"... Landhelgismörk voru fęrš śt. Enginn annar hafši haft hugsun į žvķ.* Stóržjóšir höfšu skrapaš miš upp ķ landsteina.** Žęr sömu og kjįnar treysta nś betur fyrir ķs­lensk­um hagsmunum en Ķslend­ing­um sjįlfum. Lög­gjöf var lög­uš aš ķs­lensk­um žörfum ..."

Sannarlega er žaš žaš engin tķmaskekkja hjį höfundi Reykjavķkurbréfs aš beina spjótum sķnum aš žeim Ķslendingum, sem vilja treysta forrįšamönnum annarra landa betur fyrir okkar hagsmunum heldur en žeim fulltrśum okkar sem viš sjįlf kjósum til forręšis okkar mįla, į Alžingi og žar meš į rįšherrastólum og einnig į Bessastöšum. Žeir voldugu rįšamenn innan Evrópusambandsins eru sporgöngumenn valdamanna sem išulega hafa beitt okkur valdi, meš viš­skipta­žvingunum, jafnvel hafnbanni ķslenzkra fiskiskipa og meš hryšjuverkalögum.

En jafnvel nżrri ķ sögunni eru hótanir og žvinganir Evrópusambandsins sjįlfs gagnvart okkur og Fęreyingum ķ makrķldeilunni. Einnig ķ Icesave-deilunni žurftu stjórnvöld hér aš kljįst viš žvinganir ESB og stušning žess (jafnvel allt inn ķ EFTA-dómstólinn) viš kröfugerš Breta og Hollendinga į móti okkur ķ žvķ mįli.

Žaš er žvķ greinilega mikil einfeldni į bak viš hugsun eša hugsunarleysi žeirra manna, sem vilja leggja öll okkar helztu rįš ķ hendur valdamanna gömlu, evrópsku stórveldanna og fulltrśa žeirra ķ Brussel.

* Hér er greinilega įtt viš Dani.

** Bretar, Frakkar, Žjóšverjar, Belgar (11,2 millj. ķ dag) og Hollendingar (16,9 millj. ķ dag).

Jón Valur Jensson.


Į milljóna-styrkžegi ESB aš sitja Bessastaši - "meš sęmd" eša hvaš?

Einhverjir ašilar hafa lįtiš sér detta ķ hug aš etja vara­žing­manni Samfylk­ingar, ESB-įróšurs­mann­inum Baldri Žórhalls­syni, śt ķ fram­boš til emb­ęttis for­seta Ķslands! Fréttin af žessum frį­leitu fram­bošs­hugmyndum gefur tilefni til aš endurbirta eftir­farandi grein undirritašs į Vķsis­bloggi 29. jśnķ 2011 og žaš žeim mun fremur sem 365 mišlar hafa žurrkaš śt allar žęr žśsundir greina sem skrif­ašar voru į Vķsis­bloggiš gegnum tķšina!

Įšur en aš greininni kemur, er rétt aš minna į, aš Evrópusambandiš śtnefndi žennan sama Baldur sem Jean Monnet-rannsóknar­prófessor og lagši til 8 milljónir króna samhliša žvķ til rannsóknar­stofnunar hans viš HĶ.

Baldur Žórhallsson stundar blekkingarišju

Ķ grein hans ķ Fréttablašinu [29.6. 2011] blasir žetta viš. Hann vogar sér aš lķkja ESB-innlimun viš helstu samninga Ķslendinga viš ašrar žjóšir hingaš til, ž.e. um landhelgismįlin, ašild aš EFTA (1972), frķverslunarsamninginn viš ESB 1974, EES-samninginn 1994 og Schengen-samninginn 2001.

Af žvķ aš Ķslendingar hafi nįš "nęr öllum kröfum sķnum fram ķ žessum višręšum um bęttan markašsašgang og verndun sjįvarśtvegs og landbśnašar," žó "ekki įtakalaust," telur hann žetta sżna "aš rķki Evrópu taka fullt tillit til hagsmuna okkar eins og į sviši sjįvarśtvegs og landbśnašar."

En vitaskuld yrši alger ešlisbreyting į mįlum sjįvarśtvegs okkar og landbśnašar viš breytingu frį EES til fullrar inntöku landsins ķ ESB, og žaš veit Baldur mętavel. ESB krefst žar ęšsta framkvęmda- og löggjafarvalds!

ESB veršur heldur ekki lķkt viš neinar alžjóšastofnanir sem viš eigum ašild aš, svo sem SŽ, GATT, Noršurlandarįš og NATO. Evrópusambandiš tekur sér bęši löggjafarvald, framkvęmda- og dómsvald, og į fyrstnefnda valdssvišinu er žaš ekki ašeins ķ afmörkušum atrišum, heldur nįnast allsherjarvald:

  • Ķ 1. lagi kęmu žį langt yfir 95% af öllum lögum okkar beint frį Brussel og Strassborg og hefšu ENGA viškomu hjį Alžingi né hjį forsetanum og sķzt af öllu hjį žjóšinni.
  • Ķ 2. lagi fengju öll ESB-lög – m.a.s. reglugeršir og tilskipanir rįšherrarįšsins ķ Brussel, žar sem viš hefšum nįnast ekkert vęgi – algeran forgangsrétt fram yfir ÖLL ķslenzk lög, m.a.s. stjórnarskrįna – allt yrši aš vķkja fyrir ESB-lagaverkinu, ef lög landsins rķša ķ bįga viš žaš, sem ESB-žingmenn eša rįšherrarįšiš hafa įkvešiš eša eiga eftir aš įkveša! (sjį órękar sannanir hér!).

Margķtrekaš er žaš af hįlfu ESB, aš Ķsland yrši sem “ašildarrķki” aš lśta sjįvarśtvegs- og landbśnašarstefnu rķkjasambandsins. Sś stefna, sem og ķ öšrum mįlum, yrši įkvešin aš 99,2% af öšrum ESB-žingmönnum en ķslenzkum og aš 99,94% meš atkvęšum rįšherra annarra žjóša en Ķslands.

Endilega lesiš grein mķna: Į Fréttablašiš aš komast upp meš aš žegja ķ žįgu ESB um meginstašreynd um rįšherrarįšiš? 

Jón Valur Jensson.


mbl.is Baldur og Felix į Bessastaši?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Reglan" óstöšuga um "hlutfallslegan stöšugleika" (relative stability) ķ fiskveišum ESB-rķkja

Svo tryggur hefur meirihlutinn veriš ķ sex įr gegn inngöngu ķ Evrópusambandiš, aš ętla mętti, aš flestum sé ljós sś stašreynd, aš sjįvarśtvegsstefna žess og "reglan um hlutfallslegan stöšugleika" eru EKKI ķ žįgu okkar og ekkert til aš byggja į, enda er Evrópusambandiš meš fulla heimild til aš endurskoša sķnar reglur, eins og talsmenn sambandsins hafa sjįlfir višurkennt.

Jón Valur Jensson.


mbl.is Fleiri į móti ķ sex įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband