Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2014

Ętlar rķkisstjórnin aš heykjast į afturköllun ESB-umsóknar vegna flokkshagsmuna?

Ljóst er aš meš óbilgjarnri sókn tveggja vinstri flokka meš 20% fylgi, en meš ótrśveršuga fjölmišla meš sér hafa žeir sett Sjįlfstęšisflokk ķ varnarstöšu ķ mįlinu. Nś er komin frétt um aš formašur utanrķkismįlanefndar, Birgir Įrmannsson alžm., telji " ólķklegt į žessari stundu aš žingsįlyktunartillaga Gunnars Braga Sveinssonar utanrķkisrįšherra um aš afturkalla umsókn Ķslands aš Evrópusambandinu verši afgreidd į žessu žingi." (Mbl.is.)

„Utanrķkismįlanefnd var aš koma saman eftir pįskafrķ og viš erum aš funda um önnur mįl eins og stendur en žingsįlyktunartillaga utanrķkisrįšherra er nęst į dagskrį," segir hann, en bętir žó viš:

  • "Eins og stašan er ķ dag tel ég ólķklegt aš mįliš klįrist fyrir žinglok 16. maķ,“ segir Birgir en segir žaš žó enn óljóst hvort žingiš muni funda strax eftir sveitarstjórnarkosningar. (Mbl.is.)

Ekki lķtur žetta vel śt fyrir tillögu utanrķkisrįšherrans, sem hefur žó notiš stušnings rķkisstjórnarflokkanna (aš tveimur žingmönnum undanskildum, en jafnmargir śr stjórnarandsöšu eru žó lķklegir til aš styšja hana, a.m.k. Ögmundur Jónasson).

Žeim mun verr lķtur žetta śt sem forseti Alžingis, Einar K. Gušfinnsson, "segir engin įform vera um sumaržing enn sem komiš er. „Ég hef skipulagt allt starf ķ samręmi viš aš žingiš ljśki störfum 16. maķ,“ segir Einar," og er fjallaš nįnar um mįl žetta ķ Morgunblašinu ķ dag.

Ętlar rķkisstjórnin aš heykjast į afturköllun ESB-umsóknar vegna flokkshagsmuna? Er žaš veik staša Sjįlfstęšisflokks ķ Reykjavķk, sem veldur žvķ, aš flokkurinn žorir ekki aš afgreiša mįliš af snerpu ķ žinginu af ótta viš įróšursstarfsemi Fréttastofu Rśv og 365 fjölmišla og tilkallašra įlitsgjafa, stjórnarandstöšu og fįrra, en óbilgjarnra ašila ķ Sjįlfstęšiflokki eins og Ragnheišar Rķkharšsdóttur? (Vert er aš benda žeim, sem hlustaš hafa į įrįsir hennar ķ sunnudagsžętti Gķsla Marteins, į aš lesa seinni leišara Moggans ķ dag. Žar er hśn spurš įgengrar spurningar, sem mundi, ef svaraš yrši, leiša ķ ljós allan hennar ótrśveršugleik ķ žvķ mįli.)

Eins og Hjörtur J. Gušmundsson blm. og Bergžór Ólason fjįrmįlastjóri hafa bent į i nżlegum greinum ķ Morgunblašinu, er hiš ešlilegasta mįl, sem liggur beint viš, aš afgreidd sé žessi tillaga utanrķkisrįšherrans į sitjandi žingi. Grein Hjartar, sem tengist umręšu um gjaldeyrismįlin og EES, birtist sl. föstudag, 25. aprķl, og veršur vęntanlega rędd hér sķšar, en snilldargrein Bergžórs, Öllu snśiš į hvolf, birtist ķ sama blaši sl. laugardag (og var aš veršleikum rędd ķ forystugrein blašsins ķ gęr). Og hrein snilld er hśn śt ķ gegn og vert endurtekningar.

Jón Valur Jensson.


mbl.is Óljóst hvort ESB-tillaga klįrast
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

ESB hefur allt vald yfir "reglunni um hlutfallslegan stöšugleika" fiskveiša hvers ESB-lands

"Stefįn Mįr Stefįnsson, prófessor ķ Evrópurétti viš Hįskóla Ķslands, ... segir, aš žar sem reglan um hlutfallslegan stöšugleika sé ekki hluti af lagalegum grundvelli Evrópusambandsins, heldur afleiddri löggjöf, žį megi taka hana upp og breyta henni hvenęr sem er. Sś įkvöršun yrši alfariš ķ höndum Evrópusambandsins, ekki Ķslendinga einna."*
 

* Sjį žessa grein: Ķslendingar gętu žurft aš greiša skašabętur vegna žorskastrķšanna, sem byggir į frétt ķ Rķkisśtvarpinu 9. febrśar 2007. Fréttin er öll afar athyglisverš og langt frį žvķ aš vera śrelt, heldur kannski einmitt tķmabęrari lesning nś en nokkru sinni fyrr. Menn lesi hana alla, sér til upplżsingar (raunar er hśn stutt), en ég tek hér upp lokaorš hennar:

  • "Reglan um hlutfallslegan stöšugleika fjallar um fiskveiširéttindi mišaš viš veišireynslu žjóša en einnig um skašabętur vegna tapašra veiša. Stefįn segir hugsanlegt aš gangi Ķslendingar ķ Evrópusambandiš krefjist ašrar fiskveišižjóšir skašabóta vegna tapašra veiša žegar Ķslendingar fęršu śt fiskveišilögsögu sķna."

Skilyršislaus afturköllun ESB-inngöngubeišninnar er žaš eina rétta ķ stöšunni

"Žegar hvorki rķkisstjórn né meirihluti Alžingis vill ganga ķ Evrópusambandiš kemur ekki til greina aš Ķsland sé įfram umsóknarrķki. Žess vegna veršur aš afturkalla inngöngubeišnina ķ Evrópusambandiš meš algerlega ótvķręšum hętti. Žangaš til žaš er gert, er Ķsland umsóknarrķki ķ Evrópusambandiš og lżsir žvķ žannig yfir į hverjum degi į alžjóšavettvangi aš žaš stefni ķ Evrópusambandiš. Žess vegna kemur ekkert annaš til greina en skilyršislaus afturköllun inngöngubeišninnar, og um žaš žarf enga nefndarfundi, umsagnir eša keyptar „skżrslur“"

Svo segir ķ nżlegum pistli į vef Andrķkis.


Siguršur Oddsson verkfręšingur afhjśpar stašreyndir

Stjórnarskrįin var žaš góš aš ekki var hęgt aš framselja vald til ESB įn žess aš breyta henni. Eftir miklar ęfingar gafst almenningi kostur aš svara nokkrum spurningum um stjórnarskrį. Valdar voru spurningar, sem flestir gįtu svaraš jįtandi. Ekki var spurt um fullveldiš. Samfylkingin kallaši svo skošanakönnunina kosningu, sem hefši samžykkt breytta stjórnarskrį.

Allt kjörtķmabiliš fékk ESB forgang. Björgun heimila sat į hakanum.

Siguršur Oddsson

Siguršur Oddsson

Žetta er śr slįandi góšri grein, Örlagavaldurinn ESB, eftir Sigurš Oddsson verkfręšing ķ Mbl. 16. aprķl. Hann segir žar ennfremur:

Ķ kosningunum 2009 voru tveir sigurvegarar. Össur lofaši fyrir kosningar aš koma žjóšinni ķ skjól ESB og Steingrķmur aš halda žjóšinni utan ESB. Steingrķmur sveik strax loforšiš og myndaši meš Samfylkingunni stjórn sem hafši žaš aš markmiši aš ganga ķ ESB. Sveik allt fyrir rįšherrastól. Žau svik verša seint toppuš. Össur beitti öllum brögšum til aš standa viš sitt. Laug aš žjóšin ętti von į pakka frį Brussel, sem borgaši sig aš kķkja ķ. Žaš gekk žar til Jón og Gunna föttušu, aš ESB myndi ekki ašlaga regluverkiš aš hagsmunum Ķslands. Žį sagši Össur aš Ķsland žyrfti engar undanžįgur.

Jóhanna sįst varla ķ stjórnarsamstarfinu. Steingrķmur vann myrkranna į milli – aš eigin sögn – jós śt skattpeningum til aš rétta af žjóšarskśtuna. Össur tók viš žar sem Halldór hętti og var mest ķ ESB sendiferšum. Icesave og stjórnarskrįin stóšu ķ vegi fyrir ESB inngöngu. Ķ žrķgang samdi Steingrķmur um Icesave viš žį, sem skipušu okkur į bekk hryšjuverkamanna. Fyrsti samningurinn var svo góšur, aš hann krafšist žess aš žingmenn samžykktu hann óséšan. Jóhanna birtist og tuktaši til žingmenn, sem hśn kallaši villiketti. Ef žau frömdu ekki landrįš žį veit ég ekki hvaš landrįš eru.

Margt fleira er ķ grein Siguršar, t.d. um óhagręšiš af af żmsu sem komiš hefur hingaš meš ESB-löggjöf (leturbr. hér):

"Ķ Brussel voru kaflar opnašir hrašar eftir žvķ sem į leiš kjörtķmabiliš. Mér skilst, aš žaš aš opna kafla sé aš samžykkja og undirgangast lög og reglugeršir ESB. Oft mörg hundruš eša žśsundir blašsķšna ķ einu. Żmislegt höfum viš fengiš, sem bendir til aš kaflarnir séu ekki vel lesnir. Pósturinn baš mig t.d. aš hękka bréfalśgu į śtidyrahurš. Hśn var of lįgt skv. ESB reglugerš. Gefinn var frestur, aš öšrum kosti yrši hętt aš bera póst til mķn. Ég hefi ekki heyrt frį póstinum eftir aš ég lét įlit mitt ķ ljós ķ Morgunblašspistli. Viš höfum lķka samžykkt aš nota dżrari mengandi Euro-perur. Nż byggingasamžykkt eykur byggingakostnaš um 10-15%."

 
PS: Mjög athyglisverš grein Gśstafs Adolfs Skślasonar ķ dag (hann er lesendum hér aš góšu kunnur): Pįskaegg ašildarsinna: Völd til ESB ekki afturkręf. Jafnvel Bretlandi er sagt aš sętta sig viš žaš!

 

 


Umsögn Samtaka um rannsóknir į ESB um hina margumręddu žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherrans (send Alžingi)

Umsögn 

Samtaka um rannsóknir į Evrópusambandinu og tengslum žess viš Ķsland (kt. 520811-1090) 

um žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra, herra Gunnars Braga Sveinssonar, um aš hętta beri ašildarumsókn Ķslands aš ESB

 

 

I: Löggjafarvaldiš skal vera ķ okkar höndum

Žaš var grundvallaratriši ķ sjįlfstęšisbarįttu Ķslendinga į 19. og 20. öld aš leitazt var viš aš fį fullt löggjafarvald aftur inn ķ landiš.

Jón Siguršsson komst svo aš orši ķ grein ķ Nżjum félagsritum 1858 (s. 209), aš viš Ķslendingar "eigum aš réttu lagi fullkomin löggjafarréttindi skiliš". En stušningsmenn umsóknar hins nauma meirihluta Alžingis 2009 vilja inntöku Ķslands ķ stórveldabandalag sem strax ķ ašildarsįttmįla krefst ęšstu og rįšandi löggjafarréttinda yfir landinu!

Žetta sķšastnefnda er fullkomlega ljóst af žeim ašildarsįttmįlum, sem norska rķkisstjórnin, sś sęnska, hin finnska og hin austurrķka undirritušu įriš 1994 (en norska žjóšin hafnaši ķ žjóšaratkvęšagreišslu). Žar segir strax, rétt viš upphaf textans:

"Community law [lög Sambandsins, ž.e. ESB] takes precedence over any national provisions which might conflict with it." Žetta felur ķ sér, aš Evrópusambandslög geta ķ reynd ógilt alla andstęša lagasetningu ašildarlandanna. Nįnar tiltekiš segir žarna ķ ašildarsįttmįlanum:

  • "... in joining the European Union, the applicant States accept, without reserve, the Treaty on European Union and all its objectives, all decisions taken since the entry into force of the Treaties establishing the European Communities and the Treaty on European Union and the options taken in respect of the development and strengthening of those Communities and of the Union;"
  • "... it is an essential feature of the legal order introduced by the Treaties establishing the European Communities that certain of their provisions and certain acts adopted by the institutions are directly applicable, that Community law takes precedence over any national provisions which might conflict with it, and that procedures exist for ensuring the uniform interpretation of Community law; whereas accession to the European Union implies recognition of the binding nature of these rules, observance of which is indispensable to guarantee the effectiveness and unity of Community law."

Žetta allt og fjöldamargt annaš um ašildarsamninga Noregs, Svķžjóšar, Finnlands og Austurrķkis (1994) mįtti a.m.k. til skamms tķma lesa į žessari vefslóš: http://eur-lex.europa.eu/en/treaties/dat/11994N/htm/11994N.html#0001010001 (įn efa eru skjöl ašildarsįttmįlanna til ķ vörzlu Alžingis).

Af žessu er ljóst, aš ESB-lög eru forgangslög į öllu ESB-svęšinu (takes precedence over any national provisions which might conflict with it), en hvaš gerist ķ tilfellum įgreinings um, hvort įrekstur sé milli ESB-löggjafar og ašildarrķkisins? Jś, žį er tślkunarvaldiš Evrópusambandsins, ekki neins geršardóms milli ašildarrķkisins og ESB. Žaš er nefnilega engum žįtttökurķkjum ķ sjįlfsvald sett, hvernig žau tślki lög Evrópubandalagsins, heldur eru žegar til stašar e.k. afgreišsluleišir eša vinnuferli ("procedures") sem tryggja [Evrópusambandinu] žaš, aš lög žess haldi fullri virkni sinni og aš žau haldist ein og óskipt, ž.e.a.s. aš ekki myndist frjįlsar og mismunandi tślkunarleišir, sem einstök rķki geti vališ sér aš gešžótta, af žvķ aš žau henti eiginhagsmunum žeirra.

Inngöngusįttmįlinn tryggir žvķ fyrir fram, aš tślkun bandalagsins sjįlfs fįi aš rįša, rétt eins og hitt grundvallaratrišiš, aš lög žess fį ęvinlega forgang og rįša śrslitum alls stašar žar sem žau rekast į löggjöf landanna sjįlfra ķ bandalaginu ("Community law takes precedence over any national provisions which might conflict with it").

Žaš veršur ekki haldiš og sleppt: ž.e. veriš meš ęšsta löggjafarvald hér, eins og kvešiš er į um ķ 2. gr. stjórnarskrįr okkar og allnokkrum greinum žar ķ višbót, og veriš svo mešlimarķki ķ stórveldi, sem įskilur sjįlfu sér – ekki okkur – ęšsta löggjafarvald. Grundvallarvišmiš Jóns Siguršssonar forseta: aš viš Ķslendingar "eigum aš réttu lagi fullkomin löggjafarréttindi skiliš", vęri žį ekki lengur virt hér ķ stjórnsżslu okkar og af Alžingi sjįlfu. Og žessi fullkomnu löggjafarréttindi okkar, sem okkur tókst aš afla okkur ķ sjįlfstęšisbarįttunni og notušum m.a. meš svo farsęlum įrangri ķ fjórum śtfęrslum fiskveišilögsögu okkar frį 1952 til 1975, śr 3 ķ 200 mķlur, žessi fullkomnu löggjafarréttindi vilja nś żmsir alžingismenn feig!

Jafnvel žótt framsal stjórnvalds og dómsvalds til Evrópusambandsins ķ mįlfnum sjįvarśtvegs og landbśnašar vęri grķšarlegt afsal sjįlfręšis okkar og jafnvel einokunar-nżtingarréttar okkar og framtķšar-eignarhalds į fiskveiširéttindum hér, žį er hiš almenna afsal ęšstu löggjafarréttinda Ķslands, sem fólgiš vęri ķ undirritun ašildarsįttmįla meš ofangreindu innihaldi, ennžį alvarlegra mįl, eins og augljóst į aš vera oršiš af framangreindu. Sį, sem ręšur lögum žjóšar, ręšur og meš nęsta aušveldum hętti framtķš hennar.

Žvķ ber aš afturkalla žessa umsókn Össurar Skarphéšinssonar og félaga hans, enda er žjóšin ķ engri slķkri neyš ķ žvķ verkefni sķnu og hlutskipti aš vera sjįlfstęš, sem lķkja megi viš neyš Nżfundnalendinga, žegar žeir um 1950 samžykktu aš land žeirra yrši hluti af Kanada. 

II: Alvarleg lagabrot, jafnvel gegn sjįlfri stjórnarskrįnni, įttu sér staš meš umsókninni um ašild aš ESB įriš 2009

Ekki dregur žaš śr naušsyn afturköllunar umsóknar um inngöngu ķ Evrópusambandiš, aš hśn mun ekki hafa įtt sér staš įn alvarlegra stjórnlagabrota og brota į alvarlegasta kafla almennra hegningarlaga, landrįšalaga-bįlkinum.

16.-19. gr. stjórnarskrįrinnar hljóša žannig (leturbr. hér): 

  • 16. gr. Forseti lżšveldisins og rįšherrar skipa rķkisrįš, og hefur forseti žar forsęti.
  • hk.jpg Lög og mikilvęgar stjórnarrįšstafanir skal bera upp fyrir forseta ķ rķkisrįši.
  • 17. gr. Rįšherrafundi skal halda um nżmęli ķ lögum og um mikilvęg stjórnarmįlefni. Svo skal og rįšherrafund halda, ef einhver rįšherra óskar aš bera žar upp mįl. Fundunum stjórnar sį rįšherra, er forseti lżšveldisins hefur kvatt til forsętis, og nefnist hann forsętisrįšherra.
  • 18. gr. Sį rįšherra, sem mįl hefur undirritaš, ber žaš aš jafnaši upp fyrir forseta.
  • 19. gr. Undirskrift forseta lżšveldisins undir löggjafarmįl eša stjórnarerindi veitir žeim gildi, er rįšherra ritar undir žau meš honum.

Af žessu og ešli alls ESB-mįlsins (ž.e. umsókn hluta alžingismanna 2009 um upptöku landsins ķ rķkjabandalag, stórveldi sem gerir m.a. kröfu til ęšstu og rįšandi löggjafarréttinda) er augljóst, aš žingsįlyktunartillöguna um ESB-umsóknina įtti skv. 16., 17. og 19. gr. stjórnarskrįr lżšveldisins aš bera undir forseta Ķslands og leita undirskriftar hans undir žaš skjal

Žaš var ekki gert, heldur var įkvešiš aš fara fram hjį lögformlegum įkvęšum sjįlfrar stjórnarskrįrinnar žar um og sķšan hlaupiš til śtlanda meš umsóknina og hśn lögš fram hjį ESB-fulltrśum og žaš tvisvar, en įn samžykkis forseta lżšveldisins. Fyrir žessu framferši var helzti gerandinn, žįv. utanrķkisrįšherra Össur Skarphéšinsson, ekki einn įbyrgur, heldur öll rķkisstjórn (rįšuneyti) Jóhönnu Siguršardóttur.

 

Žį veršur aš benda į, aš sjįlfur form. stęrsta stjórnarandstöšuflokksins, Įrni Pįll Įrnason, hefur višurkennt vissa hluti ķ žessu sambandi sem eru sjįlfum honum og Samfylkingu dómsįfellir, ž.e.a.s.: hann višurkenndi sjįlfur, aš ašildarvišręšur viš Evrópusambandiš voru mikilvęgt stjórnarmįlefni ķ skilningi 17. greinar stjórnarskrįrinnar. Ergo bar honum aš mótmęla žvķ, aš žetta mikilvęga stjórnarmįlefni var EKKI boriš undir forseta Ķslands ķ rķkisrįšinu.

Sjį nįnar hér: Įrni Pįll Įrnason minnir óvart į aš ESB-umsókn Össurar og hans eigin flokks var ólögmęt!  = http://fullveldi.blog.is/blog/fullveldi/entry/1309618/

Hér var einnig vikiš aš landrįšalögunum, og skal žar minnt sérstaklega į žessa vefslóš um žau mįl: http://jonvalurjensson.blog.is/blog/jonvalurjensson/entry/590474/

Ennfremur viršist sem 48. gr. stjórnarskrįrinnar hafi veriš brotin ķ jślķ 2009, žegar nokkrir žingmenn VG voru, aš žvķ er viršist, neyddir til aš greiša atkvęši į móti sannfęringu snni, eins og frįsagnir eru til af og vottaš nįnast af žeim sjįlfum, sumum hverjum, žegar žeir geršu grein fyrir atkvęši sķnu – aš vķsu ekki grįtandi eins og Įrni Oddsson lögmašur 1662, en tveir žingmenn eru žó sagšir hafa fellt tįr śt viš vegg ķ žessum hremmingum.

Žessi hugsun um ólögmęti umsóknarinnar frį 2009 hefur einnig veriš sett fram meš öšrum hętti af félagsskapnum Samstaša žjóšar, ķ kęrubréfum til rķkissaksóknara 23. janśar og 8. febrśar 2014, sbr. grein eftir Loft Altice Žorsteinsson verkfręšing ķ Morgunblašinu 6. marz 2014 og hér į netinu: http://samstada-thjodar.blog.is/blog/samstada-thjodar/entry/1361765/ , žar sem segir m.a.:

"Brot į stjórnarskrį žjóšarinnar leišir til įkęru fyrir Landsdómi.

Meš tilraunum rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur aš innlima Ķsland ķ Evrópusambandiš, var ekki bara rofinn trśnašur viš almenning heldur var framkvęmd umsóknarinnar brot į stjórnarskrį žjóšarinnar. Umsóknin sem undirrituš var af Össuri Skarphéšinssyni og Jóhönnu Siguršardóttur var stjórnarerindi af hęstu grįšu og samkvęmt 19. grein Stjórnarskrįrinnar skal forseti landsins undirrita öll stjórnarerindi. Forsetanum var haldiš frį aš gegna stjórnarskrįr-bundnum skyldum og meinaš aš undirrita umsóknina. Žetta stjórnarskrįrbrot kęrši »Samstaša žjóšar« til Rķkissaksóknara meš bréfum 23. janśar 2014 og 8. febrśar 2014, sjį hér: (http://samstada-thjodar.blog.is/blog/samstada-thjodar/entry/1349610/)."

III: Žingmeirihlutinn hefur valdiš til afturköllunar ESB-inntökuumsóknarinnar

Žetta vald fekk stjórnarmeirihlutinn –– og žeir ašrir žingmenn, sem kynnu aš greiša žįlt. nśv. utanrķkisrįšhr. atkvęši sitt –– ķ innan viš įrsgömlum kosningum. Upphlaup Samfylkingaraflanna meš smölun į mótmęlafundi, įsamt afar višamikilli auglżsingaherferš, m.a. į netinu og ljósvakamišlum og heilsķšuauglżsingum dagblaša – auglżsingaherferš sem ekki er upplżst, hvaša ašilar borgi –– į sķzt alls aš hrekja žingmeirihlutann frį žvķ aš greiša um žessa žįlt. atkvęši skv. sannfęringu sinni, eins og landsfundur Sjįlfstęšisflokksins 2013 og flokksžing Framsóknarflokksins lżstu einnig yfir sem stefnu sinni, ž.e. aš afturkalla bęri umsóknina frį 2009.

IV: Sjįlfhętt er umsókninni vegna sjįvarśtvegsmįla okkar

Smįnarlegt er aš verša vitni aš žvķ, aš ķ skżrslu Alžjóšamįlastofnunar HĶ um žessi mįl skuli byggt į sögusögnum ónafngreindra embęttismanna ķ Brussel, jafnvel um fullyršingar um rétt okkar Ķslendinga til fiskveišilögsögunnar hér, fullyršingar sem ganga ķ berhögg viš sjįlfan Rómarsįttmįlann og einnig ummęli żmissa ęšstu rįšamanna Evrópusambandsins, sbr. žetta:

„Žaš er ekki hęgt aš fį neinar varanlegar undanžįgur frį lögum ESB,“ sagši Stefan Füle, stękkunarstjóri Evrópusambandsins, į blašamannafundi ķ Brussel žegar spurt var śt ķ sjįvarśtvegsstefnu sambandsins, og Össur Skarphéšinsson gerši sig aš ašhlįtursefni meš žvķ aš svara efnislega, aš žaš vęri ekkert mįl aš semja um varanlegar undanžįgur.

Eftir aš Össur hafši svaraš spurningunni bętti Füle viš:  “Aš ķ sambandi viš žessi mįl yrši aš hafa ķ huga aš ESB veitti ekki varanlegar undanžįgur frį lögum sambandsins.”

Žetta er ķ fullu samręmi viš orš dr. Stefįns Mįs Stefįnssonar prófessors ķ Evrópurétti viš lagadeild HĶ, sem ritar t.d. ķ bók sinni Landbśnašarlöggjöf Evrópusambandsins og Evrópska efnahagssvęšisins (2011), s. 66: 

"Um varanlegar undažįgur frį reglum ESB.  Skošun į ašildarlögum einstakra rķkja stašfestir aš hingaš til hefur ekki veriš um varanlegar undažįgur aš ręša, hvorki į sviši sjįvarśtvegsmįla né landbśnašarmįla." (Nįnar žar.)

Helztu forsvarsmenn ESB hafa alla tķš veriš ęrlegir gagnvart Ķslendingum um žaš aš Ķsland yrši meš inngöngu ķ ESB aš beygja sig undir sameiginlegar samžykktir ESB. Ķ Fréttablašinu 8. nóvember 2009 sagši Olli Rehnstękkunarstjóri ESB, aš žaš vęru:  “Engin fordęmi fyrir varanlegri undanžįgu.” 

Emma Bonino, framkvęmdarstjóri sjįvarśtvegsmįla ESB, var ķ vištali viš Morgunblašiš 1995 žegar hśn sagši aš Ķsland fengi ekki full yfirrįš yfir fiskveišilögsögu sinni, heldur yrši eins og önnur ašildarlönd aš gangast undir hina sameiginlegu fiskveišistefnu ESB. Oršrétt sagši hśn: “Meginreglan er sś aš sameiginleg stefna er öllum sameiginleg, hvort sem um er aš ręša fiskveišar eša landbśnaš. Sami rammi gildir fyrir alla.”

Umsókninni er žvķ sjįlfhętt af žessum įstęšum, enda vęri framhald ašildarvišręšnanna komiš ķ beina mótsögn viš skilmįla utanrķkismįlanefndar fyrir umsókninni 2009, ž.e. aš viš héldum okkar yfirrįšum yfir fiskveišilögsögunni.

Nišurstašan er augljós: Afturkalla ber hina vansęmandi umsókn um inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. 

Aš nś sé aš myndast grįtkór nokkurra žingmanna, ž.m.t. formanns Vinstri gręnna (!), yfir žvķ, aš sé umsóknin dregin til baka, sé ekki hęgt aš byrja slķkt į nż įn žess aš sękja aftur um –– meš meiri fyrirhöfn, žar sem slķk umsókn žurfi į nż aš fara fyrir stjórnvöld allra ESB-rķkjanna –– er engin įstęša til aš hika viš žetta mįl, heldur žvert į móti gefst žar tękifęri –– einmitt vegna įkvęšis ķ žingsįlyktunartill. nśv. utanrķkisrįšherra –– til aš gera žaš, sem trassaš var viljandi įriš 2009, ž.e. aš bera umsóknina sjįlfa undir žjóšaratkvęši hér. Aš vinstri flokkarnir óttist žaš, į ekki aš vera nein įstęša til aš hrekjast frį žeirri grundvallarhugsun. Raunar ętti aš krefjast aukins meirihluta til slķkra mįla, sem stefna ķ fullveldisframsal, og t.d. eru Noršmenn meš įkvęši um aukinn meirihluta ķ Stóržinginu til slķkra mįla (2/3 atkvęša eša 3/4, eftir alvöru žeirra).

 

Viršingarfyllst, 8. aprķl 2014,

stjórn Samtaka um rannsóknir į Evrópusambandinu og tengslum žess viš Ķsland,

Jón Valur Jensson, formašur, Gušmundur Jónas Kristjįnsson, gjaldkeri, Halldór Björgvin Jóhannsson, mešstjórnandi.

Formašur undirritar meš bleki umsögnina f.h. stjórnarmanna,

Rvķk, 8. aprķl 2014,

(sign.)



Gagnrżnar spurningar til formanns Samfylkingarinnar fengu mjög óbein svör!

Ķ 'Minni skošun' į Stöš 2 ķ gęr ręddi Mikael viš Įrna Pįl Įrnason. Undirritašur var žar meš spurningar til hans, kom inn į ESB og löggjafarmįlin og fullyršingar Įrna um sķversnandi launakjör hér frį 1920!

Žįtturinn er HÉR, innlegg undirritašs til mįlanna (įsamt stuttri kynningu Mikaels Torfasonar) er frį 39:13 til 41:28 į tķmalķnunni tališ (žegar rśmar 39 mķn. eru lišnar af žęttinum og įfram) og svör Įrna Pįls ķ beinu framhaldi.

Takiš eftir, aš flokksformašurinn vķkur sér undan fyrri spurningunni meš žvķ aš fara aš tala um annaš, en sķšari spurningunni (um launakjörin) snżr hann śt śr! Žetta eiga allir aš heyra ķ žęttinum, žeir sem leggja sig eftir žvķ aš taka eftir inntaki spurninganna og hvernig Įrni Pįll notar svo gamla ręšutaktķk, aš fara eins og köttur ķ kringum heitan graut, til aš lįta sem minnst bera į žvķ, aš hann gatar ķ raun į prófinu, sem fyrir hann var lagt. Er žetta ekki ķ raun višurkenning hans į žvķ, aš honum skjįtlašist um meint versnandi launakjör Ķslendinga frį 1920 (!) og aš hann er EKKI sammįla Jóni forseta Siguršssyni um aš viš Ķslendingar eigum aš réttu lagi fyllstu löggjafarréttindi skiliš?

Nįnar seinna. 

Jón Valur Jensson. 


Meginmarkmiš Samfylkingar eru ķ Brussel, ekki į Ķslandi

Athyglisvert er, aš Helgi Hjörvar, žingflokksformašur Samfylkingar, talar um aš žrįtt fyrir aš nżtt framboš ESB-sinna myndi reyta fylgi af flokki hans lķti hann į žaš sem bandamenn frekar en andstęšinga, "vegna žess aš viš höfum aušvitaš žaš ašalbarįttumįl aš ljśka ašildarvišręšunum ... og žarna gęti veriš bandamašur fyrir okkur til aš nį žvķ megin-markmiši okkar."

Vištal žetta var į Eyjunni. Įnęgšur meš sitt Evrópusamband kippir Helgi sér ekki upp viš aš flokkur hans viršist kominn nišur ķ ca. 10,8% fylgi, žaš gerir ekkert til, svo lengi sem tķšni Evrópusambandsfylgispektar ķ samfélaginu minnkar ekki, heldur eykst jafnvel.

Hann er sem sagt meiri ESB-mašur en Samfylkingarinnar. Hans ęr og kżr eru ķ Brusel, meginmarkmišin eru žar, ekki į Ķslandi, enda yrši landiš okkar bara lķtiš peš į skįkborši "alvörustjórnmįla" žegar komiš yrši inn ķ ESB.

EN ŽAŠ SKAL ALDREI VERŠA!

JVJ. 


Margt kyndugt um skošanakannanir um nżjan ESB-hęgriflokk

Vķsir.is er meš greiningu į žvķ hvašan 20% fylgiš komi, sem falli nżjum ESB-hęgriflokki ķ skaut:
Ef greint er hvaš žeir sem lķklegt er aš kjósi žennan flokk kusu sķšast kemur ķ ljós aš 26 prósent af fylginu kemur frį žeim sem kusu Sjįlfstęšisflokkinn voriš 2013, 20 prósent Samfylkinguna, 16 prósent Framsókn, 15 prósent Bjarta framtķš, 4 prósent Vinstri gręna og 2 prósent Pķrata.
Og žetta sést hér į grafi:
Nżr hęgriflokkur gęti notiš svipašs fylgis og Sjįlfstęšisflokkurinn

Og žarna segir einnig (aušk. hér):

Ķ greiningu į könnuninni kemur fram aš nżja flokknum hafi ekki veriš stillt beint upp sem valkosti viš hina flokkana, en ef mišaš er viš sķšustu könnun Capacent ķ mars sķšastlišnum og tekiš miš af žvķ hvašan nżi flokkurinn tęki fylgi yrši nišurstašan nįlęgt žessu:


Nżr hęgriflokkur gęti notiš svipašs fylgis og Sjįlfstęšisflokkurinn

Og enn segir į Visir.is: 

  • Ķ greiningunni kemur fram aš nišurstašan sé alls ekki nįkvęm og ķ śtreikningunum hafi ekki veriš reiknaš meš žvķ aš nżi flokkurinn fengi neitt af fylgi žeirra sem segja hvorki lķklegt né ólķklegt aš žeir kjósi hann. Hins vegar er reiknaš meš žvķ aš hann fįi öll atkvęši žeirra sem segja aš lķklegt sé aš žeir kjósi hann.
  • Žess ber aš geta aš sķšasti žingmašur Pķrata stendur tępt samkvęmt žessu og gęti žaš žingsęti  nįnast lent hvar sem er, samkvęmt greiningunni.
  • Eva Heiša Hönnudóttir stjórnmįlafręšingur segir nišurstöšur könnunarinnar įhugaveršar. „Žaš kemur ekki į óvart aš af žeim sem eru tilbśnir til aš kjósa nżjan hęgriflokk kaus fjóršungur Sjįlfstęšisflokkinn ķ sķšustu kosningum. Žar į eftir kemur Samfylkingin og žar eru vęntanlega į feršinni hęgri kratarnir sem eru Evrópusinnašir,“ segir Eva Heiša. „Žaš er lķka įhugavert aš 16 prósent af žeim sem myndu kjósa nżtt framboš kusu Framsókn sķšast, mišaš viš hversu mikiš Framsókn hefur sett sig į móti ESB.“ 

En žar er žį sennilega um žį menn helzt aš ręša, sem kusu Framsókn vegna loforša hennar ķ skuldamįlunum (auk žeirra fekk flokkurinn lķka mörg žakklętisatkvęši vegna Icesave-mįlsins.)

Ķ könnuninni var spurt: Ef fram kęmi nżtt framboš Evrópusinnašs flokks hęgra megin viš mišju, hversu lķklegt eša ólķklegt er aš žś myndir greiša slķku framboši atkvęši žitt ķ alžingiskosningum ef kosiš yrši til Alžingis ķ dag? Könnunin var unnin 3. til 10. aprķl. Svarendur voru 1.667 og žar af tóku 1.378 afstöšu. 

Ķ nżlegri skošanakönnun MMR sögšu 38,1 prósent ašspuršra koma til greina aš kjósa nżtt framboš hęgri manna sem nyti stušnings Žorsteins Pįlssonar, fyrrverandi formanns Sjįlfstęšisflokksins. (Visir.is)

Žetta śtleggur Pįll Vilhjįlmsson réttilega svo, aš fylgi hins nżja "flokks" hafi hrapaš į 10 dögum śr tępum 40% ķ 20%.

Hver er annars stóra fréttin ķ žessum birtu könnunum? Aš nżr hęgri flokkur hrapi skv. skošanakönnunum śr 38,1% ķ 20% į tķu dögum? Eša aš Samfylkingin hrapi nišur ķ 10,8% skv. ofanskrįšu (į Vķsis-vefslóšinni) og aš VG haldi sig viš 11% og žeir flokkar meš 7+7 žingmenn? Nešst nišur, mišaš viš nżlegar skošanakannanir, myndi žó "Björt framtķš" hrapa, ķ 10,5%, og tękist žó meš naumindum aš nį 7 žingsętum eins og hinir vinstri flokkarnir (stjórnleysingjar pķrata fengju hins vegar 6).
 
Og hvaša forspįrgildi er ķ svona spįm, žegar ekkert er vitaš um frambjóšendur nżs ESB-flokks nema hugsanlega žrjį–fjóra (BenJ, ŽP, SvASvs)? Halda menn aš žjóšin kjósi nįnast ókunna menn ķ hrönnum?
 
Og er žaš ekki svo, aš ESB-meinlokusinnar "kjósa taktķskt" ķ svona skošanakönnunum, tilbśnir aš hjįlpa til aš lįta lķta svo śt sem mikill klofningur sé ķ gangi hjį sjįlfstęšismönnum og aš nżr flokkur slķkra fengi mikiš fylgi, meš žvķ aš segjast styšja slķkan flokk, žegar žaš er śtlįtalaust fyrir viškomandi meinlokumenn vegna ešlis könnunarinnar, enda ekki staddir viš alvöru-kjörkassann, en žeir sjįlfir hins vegar rįšnir ķ žvķ aš vera įfram evrókratar, en ekki evrósjallar?! 
 
Jón Valur Jensson. 

mbl.is Nżr flokkur nyti 20% stušnings
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bezt utan ESB

Aš sjįlfsögšu žjónar ekki hagsmunum Ķslendinga aš ganga ķ Evrópusambandiš, eins og forsetinn segir réttilega ķ vištali viš St Petersburg Times. Viš hefšum žar minnst allra aš vinna (og alltaf ķ 6.000 millj.kr. nettó-mķnus įrlega vegna įrgjaldsins til Brussel aš frįdregnum styrkjum frį Brussel, fyrir utan allan annan skaša af ķverunni, sem engin žörf er į ķ žróttmiklu rķki sem hrašfara eykur žjóšartekjur sķnar meš feršamannastraumi o.fl.) og mest aš tapa: ķ fiskveiširéttindum og almennt ķ mörgu öšru sem hljótast myndi af žvķ aš fį ESB ķ hendur ęšsta löggjafarvald yfir Ķslandi.

Žetta "mesta tap allra", sem félli okkur ķ hlut, tengist sérstaklega 1) okkar afar veršmętu fiskimišum og jafnvel yfirrįšum yfir olķuaušlindum undir Tjörnesi/Flatey į Skjįlfanda og undir landgrunninu og 2) žvķ, aš allra rķkja hefšum viš minnst atkvęšavęgi ķ Evrópusambandinu. Frį 1. nóv. ž.į. kemst breytt atkvęšahlutfall ķ gildi ķ ESB skv. įkvęšum Lissabon-sįttmįlans, og žį hrapar atkvęšavęgi Möltu (meš um 410.000 ķbśa) um meira en 90% ķ hinu löggefandi (m..a. um sjįvarśtveg) rįšherrarįši ESB og ķ leištogarįši žess og yrši 0,08%.

En okkar atkvęšavęgi yrši ekki nema 0,06% !!! ---> Haraldur Hansson: Ķsland svipt sjįlfsforręši =http://maeglika.blog.is/blog/maeglika/entry/977585/

JVJ. 


mbl.is Pśtķn vildi ekki ręša viš Ólaf
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Engar 250 milljónir ķ žjóšaratkvęšagreišslu um spurningu sem engin sįtt yrši hvort sem er um!

Eftir įgętt vištal viš Jón Gunnarsson alžm. ķ Sjónvarpi ķ seinni fréttum ķ kvöld, žar sem hann ręddi ESB-mįliš, brį svo viš, aš hann hljóp ķ undanhaldiš ašspuršur um žjóšaratkvęšagreišslu. Žar fór illa hjį hreystimenninu. 

Hvers vegna geta rįšamenn ekki einfaldlega sagt NEI, eins og žjóšin gerši ķ Icesave-mįlinu? Žaš er engin fjįrlagaheimild til žessarar žjóšaratkvęšagreišslu, og stjórnarfarslega séš hefši hśn ekkert bindandi hlutverk, yrši einfaldlega "rįšgefandi", en žingmönnum samt skylt aš fara aš sannfęringu sinni ķ mįlinu, skv. 48. gr. žeirrar stjórnarskrįr sem žeir hafa svariš eiš aš.

Žį dylst vart öšrum en žeim, sem lķtt fylgjast meš, aš hér er um "snišuga" og taktķska eša öllu heldur pragmatķska kröfu sem Samfylkingaröflin halda uppi ķ žjóšfélaginu, meš afar miklum tilkostnaši viš auglżsingaherferš (ekki var Samstaša žjóšar gegn Icesave meš heilsķšuauglżsingar ķ žvķ mįli, ólķkt žessu mįli). 

Įherzla Samfylingar- og ESB-sinna ķ mįlinu byggir raunar į falstślkunum į ašildarvišręšunum, eins og žęr geti fališ ķ sér samninga um eitthvaš fram hjį lagaverki Evrópusambandsins. Žaš er einfaldlega ekki ķ boši, sbr. žessa endregnu yfirlżsingu sjįlfrar framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins 27.7. 2011 og žessi oršaskipti Stefans Füle, stękkunarstjóra ESB, og Össurar Skarphéšinssonar, mešan hann var rįšherra -- afar pķnleg fyrir žann sķšarnefnda!

Žegar gengiš var į Jón Gunnarsson, kom svo vitaskuld ķ ljós, aš hann er ekki sįttur viš aš óskaspurning Įrna Pįls og annarra ESB-innlimunarhyggjumanna fįi aš vera spurningin stóra ķ žjóšaratkvęšagreišslunni hugsanlegu. Hann vill frekar, eins og fleiri ķ stjórnarflokkunum, aš spurningin verši meš öšru sniši. En hvernig dettur žeim yfirleitt ķ hug, aš žaš sé hęgt aš nį nokkurri sįtt viš hiš freka ESB-liš ķ žessu mįli? Um leiš og fariš vęri aš lofa kvartmilljaršs-dżrkeyptri žjóšaratkvęšagreišslu, žį myndu žessir kröfumenn ekki ašeins taka ķ žann litla fingur, heldur krefjast žess aš fį aš rįša spurningunni sjįlfir!

Žaš į einfaldlega aš segja NEI, žegar tķmi er kominn til aš segja NEI. Žaš į lķka aš vera dagljóst af stöšu mįla ķ ašildarvišręšunum. Žeim varš ekkert žokaš įfram ķ sjįvarśtvegsmįlunum, žótt sį vęri vilji Jóhönnustjórnar, en Frakkar, Spįnverjar og Portśgalar stöšvušu mįliš 2011, enda voru fyrirvarar utanrķkismįlanefndar Alžingis viš umsóknarmįl žeirra Össurar & Co. óįsęttanlegir fyrir žessi rķki og ķ sjįlfum sér ķ beinni mótsögn viš įkvęši Rómarsįttmįlans. Mį hér t.d. vitna til orša Emmu Bonino, žįverandi sjįvarśtvegsmįlastjóra (kommissar) ESB, ķ vištali viš Morgunblašiš 1995 žegar hśn sagši aš Ķsland fengi ekki full yfirrįš yfir fiskveišilögsögu sinni, heldur yrši eins og önnur ašildarlönd aš gangast undir hina sameiginlegu fiskveišistefnu ESB. Oršrétt sagši hśn: "Meginreglan er sś aš sameiginleg stefna er öllum sameiginleg, hvort sem um er aš ręša fiskveišar eša landbśnaš. Sami rammi gildir fyrir alla."

Sjįlfhętt er višręšum um "ašild" vegna žessa meginatrišis og žeim mun fremur vegna žeirrar ósveigjanlegu grundvallarkröfu Evrópusambandsins aš fį hér ęšsta löggjafarvald. Žingmenn hafa ķ raun ekki vegna eišs sķns aš stjórnarskrįnni aš samžykkja slķkt. Žeir yršu žį fyrst aš fótumtroša hana og fleygja žar śt mörgum greinum, allt frį 2. gr. hennar. Ekki er žó aš efa, aš sś er innsta löngun žeirra sem mešvitaš og viljandi ašhyllast innlimunarhyggjuna. Allt annar var vilji Jóns forseta Siguršssonar, jafnvel svo snemma sem 1858 (ķ grein ķ Nżjum félagsritum, s. 209), aš viš Ķslendingar "eigum aš réttu lagi fullkomin löggjafarréttindi skiliš". Žetta geta Įrni Pįll, Össur, Helgi Hjörvar, Sigrķšur Ingibjörg Ingadóttir og Įrni Žór Siguršsson engan veginn unaš viš. Žau vilja ekki standa į réttinum, žeim sem į 23 įrum (1952-1975) veitti okkur vald og réttarstöšu til aš śtfęra fiskveišilögsöguna śr 3 mķlum ķ 200.

Höfnum innlimunarhyggjunni og gefum henni ekkert fęri į žjóšinni. Segjum NEI viš öllum kröfum žessa ESB-žjónustulišs.

Meš einlęgri samśš meš öllum žeim saklausu, sem hingaš til hafa lįtiš blekkjast ķ mįlinu,

Jón Valur Jensson, form. stjórnar Samtaka um rannsóknir į Evrópusambandinu og tengslum žess viš Ķsland.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband